Atmintinė (re)emigrantams

Prieš keletą dienų sulaukiau įdomaus laiško iš tinklaraščio skaitytojos Agnės. Jiedu su vyru norėtų grįžti iš emigracijos į Lietuvą ir apsigyventi kaime, svarsto apie ūkio turėjimą ir teiraujasi, kiek realūs tokie jų pamąstymai, ir kokios galimybės išgyventi šiandienos kaime, kai neaišku, nė iš kur gauti pajamų, nei, kiek jų realiai reikia. Porą dienų buvau sunegalavus, bet visą tą laiką nešiojausi šiuos klausimus galvoje. Atėjo laikas pagromuluoti savo mintis viešai, tokia jau tinklaraštininko atsakomybė – perleisti per save, atsakyti skaitytojui, nes jeigu klausia, tai turbūt aktualu. Beje, bandau prisiminti, kai mes ruošėmės grįžti į Lietuvą…turbūt ir aš internete ieškojau kokio nors … Skaityti toliau: Atmintinė (re)emigrantams

Oberderdingen, Sinsheim, Wiesbaden

Pernakvoję jaukiame name, įrengtame pagal visus feng shui reikalavimus (niekada man nekliuvo pernelyg tas feng shui, bet vos tik užėjus į šiuos namus, pasijutau puikiai, o vėliau supratau kodėl – todėl kad juose galima jausti, kaip sklandžiai ir ramiai teka namų energija per visas patalpas, ir kad švara ir neperkrauta daiktais erdvė leidžia kvėpuoti pilnais plaučiais), po draugiško vakaro, kupino pokalbių, penktadienio rytą sėdome į mašiną ir išvykome apžiūrėti miestelio. Miestelis, kaip minėjau anksčiau, senas, nedidukas, jame daug senų vokiško stiliaus namų, siaurų gatvelių. Bet štai apylinkės tiesiog atėmė man žadą. Tai vyndarių ir vynuogių augintojų miestelis. Pramonė čia atsirado … Skaityti toliau: Oberderdingen, Sinsheim, Wiesbaden

Vokietija: Baden Baden, Prancūzija, Oberderdingen

Į Baden Badeną atvykę antradienio pavakare, galėjom pailsėti ir pagalvoti ką veikti kitą dieną. Šis Vokietijos pasienio kurortas yra tarsi Druskininkai, siūlo SPA bei kazino paslaugas, žinoma, daugybę parduotuvių turistams, įskaitant juvelyrines, o daugybė jo gyventojų gyvena iš viešbučių verslo arba apartamentų nuomos. Mes taip pat buvome išsinuomavę dviejų kambarių apartamentus. Kaip ir Druskininkuose ar Birštone, Baden Badene apstu rusų. Patys vokiečiai sako, kad rusai baigia pilnai apgyvendinti ir išpirkti šį miestą. Iš tiesų mieste beveik visi užrašai šalia vokiečių, yra ir rusų kalba, įskaitant meniu restoranuose. Ryte išėjome pasivaikščioti po miestą. Gyvenome šalia centro, tad tai buvo vienintelė diena, … Skaityti toliau: Vokietija: Baden Baden, Prancūzija, Oberderdingen

Vokietija: Dresden, Gößweinstein, Nürnberg

Kelionės visada yra gerai. Ir galvą pravėdini, ir širdį. Ir tiek visko naujo pamatai, patiri, užuodi. Šį kartą keliavome į Vokietiją dviese – koncerto pasiklausyti, draugus aplankyti, šio bei to svarbaus parsivežti, pamatyti ir nuveikti. Sėdom su brangiausiu į mašiną ir išvykome. Stojome pakeliui Lenkijoje tik degalinėse, ir tik porą kartų, tad pasakoti nėra ką. Vokietijoje pirma stotelė buvo Drezdeno miestas. Norėjome pasivaikščioti po ilgo sėdėjimo mašinoje, tad atvažiavom į parką, Grosser Garten. Daugybė takelių, ir net traukinuko bėgiai, tik traukinuko nematėme. Priešais rūmus (o kaip gi be jų, visi parkai anuomet buvo kažkieno privatūs rūmų sodai) didžiulis tvenkinys. Žinoma, … Skaityti toliau: Vokietija: Dresden, Gößweinstein, Nürnberg

vienu du

Man tiek mažai tereikia – tik mažo lopinėlio žemės po obelim… Kuriame tu pasodintum vienintelę baltą leliją tarpe visokių žolynų žolynėlių… Toj obelėj iškeltum inkilą, kad jame strazdai gyventų, arba varnėnai. Tuose strazduose, o gal varnėnuose, tegu giesmelės visokios skardena. Tegu mane, besiilsinčią po balta lelija, guodžia, ramina ir linksmina… Tu nusiauk basas, kada ateisi manęs lankyti. Ir atsigulk žolėje, greta lelijos. Žiūrėk į dangų – į debesis, arba į mėlyną bekraštę kiaurymę. Kartu pažiūrėsiva… Tu įkvėpk žolynų čežėjimo ir uoski jų kvapo, Delnais smilgas paglostyk, tarsi mano plaukus… Aš iš lelijos žiedų į tave žiūrėsiu. Vėjas, žolynų lingavimu mano … Skaityti toliau: vienu du

Dovanos

O jums būna, kad netikėtai gaunate dovanų, daug, brangių, iš žmonių, kurių praktiškai nepažįstate? Nors kalbant su jais, atrodo, kad ir vertybės jūsų panašios, ir požiūriai… Ir gyvenam beveik kaimynystėje, o štai kiek laiko prireikė, kad susitiktume. Kai kitąmet mūsų sodyba užsidegs jurginų žiedais, kai mano gėlynuose pražys ežiuolės, ramunės, debesylai, naujų spalvų ir dydžių serenčiai,  bus taip gera galvoti, iš kur jie pas mus atkeliavo, ir kad žmonių gerumas iš tiesų yra beribis. Ką jau kalbėti apie gražuoles brugmansijas, kurias irgi, tikiuosi, man pavyks užauginti ir pražydinti. O juk jos tikros karalienės, kerinčio grožio deivės! Mes visada gauname iš … Skaityti toliau: Dovanos