BŪTI MAMA vs BŪTI MOKYTOJA – VAIKŲ UGDYMAS ŠEIMOJE

Mama nori lepinti, glausti, mokytoja nori pažadinti vaiko didžiausią potencialą. Mama nori ilsėtis ir pabūti su savimi, mokytoja spaudžia atlikti pareigas – šie dalykai tokie skirtingi. Visus metus balansavau tarp jų kaip kokia akrobatė ant virvės – nuo vieno galo į kitą, dideliais šuoliais, kad tik būtų pusiausvyra ir nenugarmėtume visi žemėn… Skaityti toliau: BŪTI MAMA vs BŪTI MOKYTOJA – VAIKŲ UGDYMAS ŠEIMOJE

Vaikų ugdymas šeimoje. Mano patirtis. 1 dalis

Paskutinius 8 mėnesius kartu su vaikais patyriau nemažą pokytį – nuo rugsėjo pradėjome ugdytis namuose. Vienas vaikas ketvirtokas, kitas priešmokyklinukas. Kodėl nusprendėme pasirinkti tokią ugdymo formą – visai naują Lietuvoje, neturinčią nei aiškių gairių, nei sistemos – klausimas nelengvas, bet … Skaityti toliau: Vaikų ugdymas šeimoje. Mano patirtis. 1 dalis

Rasos, Joninės, Kupolės…

Mano močiutė sakydavo: kaip pavadinsi, nepagadinsi. Iš esmės sutinku, nes svarbiau, kokią prasmę mums koduoja žodžiai. Joninės jau praėjo, bet galvoju, kad apie jas skaityti verta ir po jų. Įdomu, kokia jūsų nuomonė apie šventimą – kokį renkatės? Triukšmingą ir šiuolaikišką, ar senovišką, persunktą tradicijomis? Liaudies dainos, kupoliavimas, būrimai iš žolynų, laužo (ugnies) garbinimas, duonos dalijimasis… Yra daugybė bendrystės būdų, kurie suartina, augina, keičia mus. Man tai artimas kelias. Bet jis nebūtinai tinka visiems, suprantu. Nuoroda į šaunų tinklaraštį apie namus, kuriame rašo įvairūs autoriai, dalijasi patirtimis apie augalus, interjerą, buitį, gamtą ir tai, kas artima kiekvienam. Šį kartą aš … Skaityti toliau: Rasos, Joninės, Kupolės…

Tylus sinavadų užkalbėjimas

Šiandien, kaip ir kasmet, suskamba manyje ta pati užgauta širdies styga, lyg katilėlio žiedas ašarotas nuo rasos. Galva nusvyra, kaip apsunkęs bijūno žiedas. Ir norisi sustoti, ir nieko nedaryti, tik žvakę užsidegus pasėdėti ir pabūti su tais, kuriuos ištrėmė, ir kurie nebegrįžo ir su tais, kurie grįžo toliau gyventi savo Lietuvą… Aš kartais pasvarstau, kas būtų, jeigu būtų. Išminčiai sako, kad svarstyt nereikia. Kad neveda tai niekur, kad naudos neduoda. Bet mane intuityviai vis masina šita idėja, nes galbūt esu per daug lakios fantazijos? Galbūt, jei įsijautusi į pamatytą nuotrauką, galiu pradėti ašaroti, tai gal kažkas neiškalbėto manyje gyvena? Kažkas, … Skaityti toliau: Tylus sinavadų užkalbėjimas