Ar jums būna taip, kad nuo ryto nežinote ko imtis? Man šis rytas būtent toks.. Kažkoks sąmyšis galvoje, lyg ir turėtų būti aišku, bet nėra. Išviriau sriubą, vaikai išėjo laukan, laimė, sniego naujo padavė iš dangaus, tai bent yra ką veikti. Savo naujame darbo kalendoriuje turiu prisirašiusi darbų darbelių, bet atsiverčiu, vėl užverčiu, ir vėl atverčiu… Stalas nukrautas nebaigtais projektais, dar pilni jų ir namai: apnertas didžiulis balionas riogso, šventės praėjo, o šviestuvas taip ir liko nebaigtas, klijais nesutepiau, abažūras liko nepadarytas, turbūt iki kitų metų, arba kol koks netyčinis įkvėpimas ateis.

Kvadratėliais mezgama lovatiesė pūpso maiše, ten darbas nė neįpusėtas, tad jį laikau ko gero penkmečio projektu, ant sąžinės neguli. O štai iš pusvilnės mezgamas sau sijonas šiai žiemai, faktas, nenusimezgė. Gaila, nes turkio spalva man pernai buvo favoritinė, ir šiemet būčiau mielai dėvėjus. Bet rankos tik dvi, o idėjų galvoje kaip bičių avily… Nė nebežinau pagal ką priorituoti.

Viena lėlė – gėlė gimsta štai jau antras mėnuo, o niekaip neužgimsta. Mintyse matau ją, bet ji vis keičia savo įvaizdį, tad ir rankoms vis kito darbo atsiranda. Niekur neskubu, žinau – nepaskubinsiu, o bet tačiau…norėtųsi kad ji jau taptų savimi. Nes tarsi įkyri erkutė, savo įnoringomis užgaidomis pradeda erzinti.

Kita lėlė – dar didesnis rudens projektas, jau du mėnesius guli maišelyje, saugau nuo dulkių. Iki pabaigos liko išsiuvinėti suknelę norvegiškais motyvais. O įkvėpimas kažkur pabėgo, ir nors tu ką.

Va nuo šitų dviejų nebaigtukių ginuosi trečiąja – kuri vyksta sparčiai ir pagal planą. Nes ir žalios spalvos širdis kažkaip ilgėtis pradėjo, ir lėlė pati savimi stipraus charakterio – stumia visa kita į šoną, ir liepia ją realizuoti. Liko nebedaug. Tikiuosi, šioji neįstrigs kur nor begalybėje.

Su rašymais geriau, bet ne taip gerai, kaip norėčiau. Galvoje taip ir liko kokie 4-5 rašiniai, neparašyti ir turbūt nebebus parašyti. Nes rašymui man reikia ramybės ar bent jau tylos. O jos šiuose namuose beveik nebūna per mokinių atostogas. Apskritai, per atostogas vaikai mane išsunkia kaip kokią citriną. Negaliu būti bet kokia mama, stengiuosi būti 100%… bet kas realiai išeina, nė pati nežinau, nes lieku išsunkta citrina, o iš kur pasipildyti bateriją, nesumąstau. Buvimas vienumoje man padėtų, taip, kita vertus socializacija irgi nėr blogai. Nors po viso švenčių maratono atrodo, kad pasitraukčiau į dykumą.

Štai ir čia, prirašiau beleko, nė tikslo aikšaus neturėjusi, o ar bus naudos kam iš tokio skaitymo? Aišku kad ne. Mano rašiniai “Sodo spalvose“ bus kur kas naudingesni nei šitas, esu tikra. Nes tą darbą darau iš labai giliai, semiu iš pačios širdies. Tikiuosi, kad skaitytojas pajaus irgi taip pat giliai.

Turbūt tikėjausi išsirašiusi pajusti, ko noriu imtis šiandien. Tikriausiai tai bus žalioji suknutė lėlei. Būdas išreikšti save siūlese, modeliavime tų mažyčių drabužėlių, kūrime veidelio, akių, man labai tinka. Tarsi sukuriu kažkokią to momento savo siekiamybę.

Šios savaitės pabaigoje užeina mėnulio jaunatis – tai laikas planuoti, drąsiai svajoti ir norėti. O kadangi iš vienos nuostabios moters gavau dovanų mėnulio kalendorių – darbo knygą – tai nuo šiol galėsiu veikti darnoje su mėnuliu. Ar žinote, kad mėnulio cikliškumas gali mums padėti realizuoti savo sumanymus, kaupti ir atstatyti vidines jėgas? Pagaunu save, kad labai riboju save ko nors norėdama, tarsi nebūčiau to ar kito nusipelniusi. Protu suvokiu, kad tai klaida, ir kad būtent tai mane atskiria nuo vaiko manyje, kuris svajodavo drąsiai, daug ir plačiai… Šiemet norėčiau išmokti svajoti ir norėti drąsiai. Paleisti save svajojant. Šalia darbo su Louise Hay pozityviu mąstymu, manau, kad gali kas nors tikrai gero išeiti. Kviečiu prisijungti bendramintes! Pradžiai pasiklausykite youtube šios moters meditacijų (anglų k.), ir išbandykite, kaip jos veikia. Toliau gal kartu sugalvotume kokį kelią į pozityvumą su augalų pagalba?

Uždegiau žvakutę po eterinio aliejaus garintuvu ir netrukus pajuntu švelnų, bet ryškų verbenų aromatą. Kai už lango taip pusto ir balta, augalų aromatai tarsi masažas mano smegenims. Verbena veikia stimuliuojančiai, įkvepia, pažadina veiklai. Pažadina sąmoningai pozityvų nusiteikimą GERAI dienai. Net jei pati jos pradžia atrodė visai nežinia kokia 🙂

Ir jums visiems linkiu darbingos, darnių minčių ir veiksmų, dienos! Būkite laimingi šiandien ir čia!