Gyvas daržas per Jurgines

-Ša, nustokit purkštauti ir stumdytis. Visos sulauksite savo eilės! – garsiai pasakau, kad neliktų neišgirdusių. Kad reiktų balsu drausminti įsismarkavusias žemuoges, dar nėra buvę. Šiandien šukuosenų darymo diena. Nuo ryto darbuojuosi nauju sekatoriumi, karpau senus susivėlusius jų plaukus, papurenu naujai augančią žalumą. Neskaičiavau, kiek čia jų laukia procedūros, ne tiek jau ir mažai – trylikosDaugiau: „Gyvas daržas per Jurgines“

Gyvas daržas ir @gyvasdarzas

Sveiki visi, senokai matyti ir girdėti. Pavasaris, taip ilgai lauktas, ėmė ir atėjo, nors vėjuotas ir labai labai sausas, bent jau mūsų krašte, vis dėlto mylimas ir juo kasdien galime pasidžiaugti. Mano gyvenime prasidėjo labai intensyvūs darbai gėlynuose, šiltnamyje, daržas dar laukia eilėje. Pomidorai ir paprikos nuo palangių persikraustė į šiltnamį, ten puikiai adaptavosi, kaipDaugiau: „Gyvas daržas ir @gyvasdarzas“

Gyvas daržas Kovo mėn. rašinys („Sodo spalvos“, nr. 3)

Mano palangė tarsi mažytės džiunglės, kur jau milžiniškais tapę mėsingi brugmansijų lapai ir stori kotai tarsi lijanos besistiebiančioms paprikoms ir tuoj prasikalsiantiems pomidorams. Šiemet buvau apdovanota – vietoje anksčiau turėtos vienintelės palangės namuose gavau visas keturias! Įsivaizduojate, ką tai reiškia mano užmojams ir toms vargšėms palangėms? Jeigu sausį dar sugebėjau santūriai megzti prie šnekančio židinio,Daugiau: „Gyvas daržas Kovo mėn. rašinys („Sodo spalvos“, nr. 3)“

Laimė slypi… kur?

Šiandien Tarptautinė Laimės diena. Pastaraisiais metais tapo itin populiaru rašyti apie laimę – kaip svarbu žmogui jaustis laimingam, kur reikia ieškoti laimės, pilna įvairių receptų, patarimų – nuo tantrinių meditacijų iki psichoterapijos – kaip atrasti tą laimę, kaip išlaikyti ją visada, nuolat jaustis laimingam ir pan. Tai nesibijokite, aš apie tai nerašysiu, nes, kaip eilinėDaugiau: „Laimė slypi… kur?“

Vasaris (rašinys iš žurnalo „Sodo spalvos“ nr.2

Žvarbu šiandien. Žingsniuoju girgždančiu baltutėliu sniegu mūsų kaimo keliuku, žvelgdama į rytus. Saulė tokia didelė ir raudona, ką tik nedrąsiai vos grybštelėjo šarmotas pakelės ąžuolų šakas, o dabar sustingusi atsuka savo šviesų veidą į mane. Stovime abi, tokios mažos viena kitai, tokios tolimos fizine prasme, bet tokios seseriškai artimos širdimis… Šios akimirkos neįkainojamos, trumpos irDaugiau: „Vasaris (rašinys iš žurnalo „Sodo spalvos“ nr.2″