Kategorija: Gyvas daržas

Gyvas daržasKomentarų: 1

Gyvas daržas Kovo mėn. rašinys (“Sodo spalvos“, nr. 3)

Ieva

Mano palangė tarsi mažytės džiunglės, kur jau milžiniškais tapę mėsingi brugmansijų lapai ir stori kotai tarsi lijanos besistiebiančioms paprikoms ir tuoj prasikalsiantiems pomidorams. Šiemet buvau apdovanota – vietoje anksčiau turėtos vienintelės palangės namuose gavau visas keturias! Įsivaizduojate, ką tai reiškia mano užmojams ir toms vargšėms palangėms? Jeigu sausį dar sugebėjau santūriai megzti prie šnekančio židinio, tai vasarį jau per jaunatį pasėjau paprikas. Aišku, užmiršusi priesaiką sau sėti tik tas vienas, baltąsias, kurių sėklas gavau iš draugės. Dar sausį apsirūpinau saldžiomis ir aitriomis paprikų sėklomis, nors, prisiekiu, tikinau save, kad man visai nereikia daug… Et, kasmet tas pats su mumis, daržininkais. … Skaityti toliau: Gyvas daržas Kovo mėn. rašinys (“Sodo spalvos“, nr. 3)

Gyvas daržasKomentarų: 1

Laimė slypi… kur?

Ieva

Šiandien Tarptautinė Laimės diena. Pastaraisiais metais tapo itin populiaru rašyti apie laimę – kaip svarbu žmogui jaustis laimingam, kur reikia ieškoti laimės, pilna įvairių receptų, patarimų – nuo tantrinių meditacijų iki psichoterapijos – kaip atrasti tą laimę, kaip išlaikyti ją visada, nuolat jaustis laimingam ir pan. Tai nesibijokite, aš apie tai nerašysiu, nes, kaip eilinė žemės dulkė, tvirtai tikiu, kad laimės recepto būti negali, nes jei jau Dievas mus tokius skirtingus sutvėrė, tai kaip galėtų duoti vieną receptą visiems?? Kita vertus, ir dešimties ar daugiau žingsnių į laimę teorijomis netikiu, nes man atrodo, kad laimė, kaip ir nelaimingumas ar kiti … Skaityti toliau: Laimė slypi… kur?

Gyvas daržasParašykite komentarą

Vasaris (rašinys iš žurnalo “Sodo spalvos“ nr.2

Ieva

Žvarbu šiandien. Žingsniuoju girgždančiu baltutėliu sniegu mūsų kaimo keliuku, žvelgdama į rytus. Saulė tokia didelė ir raudona, ką tik nedrąsiai vos grybštelėjo šarmotas pakelės ąžuolų šakas, o dabar sustingusi atsuka savo šviesų veidą į mane. Stovime abi, tokios mažos viena kitai, tokios tolimos fizine prasme, bet tokios seseriškai artimos širdimis… Šios akimirkos neįkainojamos, trumpos ir labai brangios, kai mudvi galime pabūti vienos, niekieno netrikdomos, iki dugno atviros. Siunčiu Saulei savo meilę, nes kuo gi dar galėčiau ją labiau pradžiuginti? O ji mane pripildo tokios švarios vaiskos, kad manyje nebeliktų vietos abejonėms. Vaiskos, švaros ir šviesos įkvepiu su kiekvienu šaltu spinduliu. … Skaityti toliau: Vasaris (rašinys iš žurnalo “Sodo spalvos“ nr.2

Gyvas daržas, Mano lėlės ir žaisliukaiKomentarų: 2

Katilėlis

Ieva

Nežinau kaip jums, bet man, kuo toliau gyvenu, tuo labiau atrodo, kad sielą turi viskas, ne tik žmogus. Štai pavyzdžiui, augalai, juk nėra jie tiesiog šiaip kokie bedvasiai. Kitaip, kaip jie galėtų mums daryti tokį stebuklingą poveikį? Štai prisiglaudus prie medžio, siela nurimsta, kūnas atsipalaiduoja, tarsi junti, kaip iš drūto kamieno į tave plūsta medžio jėga, energija. Arba gėlių žiedai – regi juos ir nevalingai šypsaisi, tarsi jie su tavim kalbėtų, tarsi sakytų ką svarbaus. Kitą kart, ir pati pasikalbi… Gal kaip tik todėl ir savo daržą pavadinau Gyvu daržu, nes viskas, kas jame, gyva: ne tik vabalėliai, šliužiukai ir … Skaityti toliau: Katilėlis

Gyvas daržasParašykite komentarą

Sausis (rašinys publikuotas žurnale “Sodo spalvos“ 2019 m. nr. 1)

Ieva

Šaltas rytas. Baltas. Net mintys sušalusios, jokio veiksmo galvoje, tik kūnas atlieka įprastus veiksmus, kaip kiekvieną rytą. Dangus nusidažęs raudonai, pro medžių šakas veržiasi ankstyvi saulės spinduliai, tarsi norėdami apkabinti, paglostyti tas šakas, tada kelią, besidriekiantį tolumon, o tada ir mano akis, žvelgiančias į baltą rytinį tolį. Toks tas sausis. Kalendorinė pradžia, kuri niekaip nepriverčia manęs pradėti ką nors naujo. Kaip tik atvirkščiai, pošventinis šurmulys, regis, nusinešė paskutinius įkvėpimo resursus, nors morališkai, atrodo, tiek ruoštasi, štai, nuo naujų metų kad imsiuosi, kad pulsiu, rankoves pasiraitojus… Bet ne. Atrodo, ne laikas niekam. Veidaknygės daržininų grupės pamažu atgyja, vis dažniau pasirodo užsinuobodžiavusių … Skaityti toliau: Sausis (rašinys publikuotas žurnale “Sodo spalvos“ 2019 m. nr. 1)

Gyvas daržasKomentarų: 1

Pasakojimų ciklas Gyvas daržas 5. skyrius Bobų vasara

Ieva

Spindulys tįsta praplėšdamas storą rūko maršką, leidžiasi tiesiai į mane, tarsi norėdamas įdurti… Nejučiomis nusigręžiu, nuo jo ir nuo rytinio dangaus. Nesinori trikdyti to saulės intymumo, kai ji šitaip kildama maudosi rūkuose, regis, norėdama viena pati tuo pasimėgauti prieš atsiduodama pasauliui. Kažkaip panašiai ir aš jaučiuosi rytais. Nesinori lėkti, bėgti, kilti kartu su gaidžiais kaip vasarą. Norisi ramiai prabusti, susivokti laike ir erdvėje, šiltai apsikamšius pagulėti dar minutėlę, prieš žengiant į naują dieną. Rytai ilgesni, kaip ir vakarai, o štai dienos trumpėja, ir vis atrodo, kad turėjai spėti nuveikti daugiau, bet saulė staiga tik šmurkšt pataluosna, ir lieki nesuspėjęs. Kita … Skaityti toliau: Pasakojimų ciklas Gyvas daržas 5. skyrius Bobų vasara

Gyvas daržasParašykite komentarą

Karališkasis Bazilikas

Ieva

Pasakojimų ciklas Gyvas Daržas dalis   Užvakar per daržą prabėgo šalna. Ankstų rytą, patyliukais, pirštų galiukais pratipeno, bet savo darbą padarė – kur koks silpnesnis ir jautresnis augalėlis, tai ir krito. Tik ne Bazilikas. Jis vis stovi lygiai taip kaip prieš šalną – karališkai išdidus ir orus, tik spalvą pakeitęs, bet visiškai dėl to nesijaudinąs. Aromatas lygiai toks stiprus ir svaiginantis, įkvepi ir supranti, kad kitąmet šitas augalas turi augti daržo viduryje. Turi karaliauti. Štai krapai neatrodo taip oriai jau kuris laikas. Tarsi suakmenėję vaiduokliai iš pasakos – tankus jų stagarų miškas lyg koks storas voratinklis glaudžiasi tar medetkų ir … Skaityti toliau: Karališkasis Bazilikas