Gyvas daržas, straipsnis iš „Sodo spalvų“ Nr. 6

Žiūrinėju telefone orų prognozes. Šalna, kaip koks gyvas padaras, gąsdinantis daugybę daržininkų tokioje permainingų orų Lietuvoje, turbūt yra baisiausias košmaras ir žydinčioms braškėms, vaismedžiams, o ypač moliūginėms daržovėms. Laimei, šalna nežadama rytojui nei kitomis artimiausiomis dienomis. Lengviau atsidūstu ir einu į lauką. Rytą daržas tylus, o štai kiemo paukščiai kelia tikrą alasą – vištos, maneDaugiau: „Gyvas daržas, straipsnis iš „Sodo spalvų“ Nr. 6″

Gyvas daržas, straipsnis iš “ Sodo spalvos“ Nr. 5

Vartau daržo sąsiuvinį – bandau suvaldyti užgriuvusius darbus darbelius… Nelengva. Balandį mūsuose pūtę vėjai labai mažai teleido nudirbti. Pavydžiai seku bendraminčių įkeliamas nuotraukas daržininkų veidaknygės grupėje – ten ir braškių krūmai žydėti ruošiasi, ir morkos ankstyvosios jau sudygusios, o tikrų daržo maniakų ridikėliai ir salotos šiltnamiuose užaugintos ir seniai įpusėtos valgyti. Pati visgi nespėju taipDaugiau: „Gyvas daržas, straipsnis iš “ Sodo spalvos“ Nr. 5″

Žirniukas

Aš mažiukas Aš žirniukas Žalias daržo žmogeliukas! Ankštyje šiltai sūpuojuos, Linksmas daineles dainuoju: Užta užta opapa Žirnių bus pilna kapa. Bus močiutėm, bus vaikam Ir visiem daržo draugam!   Šitas mažulėlis (nuo kepurėlės galo iki riestų batukų noselių visi 7,5 cm!) gimė kaip tik šiuo žaliuoju žirniukų laiku. Iš tiesų mane labiausiai įkvėpė, kai viriauDaugiau: „Žirniukas“

Iriso padūmojimai prieš žydėjimą

Iriso padūmojimai prieš žydėjimą Rąžausi tiesdamasis visu ilgiu į dangų. Rytas…Toks gaivus ir šviežias metas, kol saulė dar mūsų nepasiekia. Palinguoju į šonus: broliai, kelkitės! Gana miegoti, laikas puošti dieną! Pasitikrinkime, gal kuris jau pasiruošęs šiandien atverti akis? Broliai sušnara vėjyje plonais lapeliais, bet iš tylos suprantu, kad šiandien dar ne ta didžioji diena skleistiDaugiau: „Iriso padūmojimai prieš žydėjimą“

Džyr barkšt taukšt…

Džyr, drrrr, barkšt – girdžiu tolumoj vyriškų darbų triukšmą. Kaimynai statosi rąstinę pirtelę, keli vyrukai kloja vainikus vieną ant kito šviesios, gražios medienos, gulasi rąstai, susiglaudžia… Et, kiek metų dabar jiems teks gulėti štai šitam lauke, visus vakarų vėjus atlaikyti iš lauko, o dar didžiulį molinio pečiaus karštį iš vidaus… Kaukšt – stipriu smūgiu kūjisDaugiau: „Džyr barkšt taukšt…“