Balandžio mėnesio rašinys Gyvas daržas, spausdintas žurnale “Sodo spalvos“ Nr.4

Trimetis Jonukas žvelgia pro virtuvės langą ir susimąstęs klausia: „kada galėsiu pūsti muilo burbulus?“ Nusišypsau, prisiminusi pernai vasarą, kai burbulų ir vaikų buvo pilnas kiemas,  vėjas nešiojo didžiulius ir mažiukus spindinčius burbulus tarsi gyvus po visą sodybą. Tai buvo džiaugsmo! Atsakau: „Vasarą!“. „O kada bus vasara?“ Ak…kada gi ta vasara, iš tiesų? Dar tik balandis, o jis kaip koks išdavikas – užanty didelį pažadą atneša, kad jau tuoj tuoj šiluma užplūs žemę, o per naktį šast ir apsigalvoja, ir vėl papučia ledinis rytys, iškrenta kokia netikėta šlapdriba… Ir, nors sniego ant žemės nebėra, bet žiemos kerai dar ne visai išsisklaidę. … Skaityti toliau: Balandžio mėnesio rašinys Gyvas daržas, spausdintas žurnale “Sodo spalvos“ Nr.4

Gyvas daržas per Jurgines

-Ša, nustokit purkštauti ir stumdytis. Visos sulauksite savo eilės! – garsiai pasakau, kad neliktų neišgirdusių. Kad reiktų balsu drausminti įsismarkavusias žemuoges, dar nėra buvę. Šiandien šukuosenų darymo diena. Nuo ryto darbuojuosi nauju sekatoriumi, karpau senus susivėlusius jų plaukus, papurenu naujai augančią žalumą. Neskaičiavau, kiek čia jų laukia procedūros, ne tiek jau ir mažai – trylikos metrų lysvėj išsirikiavusios, bet vos tik žengiu žingsnį atgal ar į šoną, kokį varputį norėdama išrauti iš tarpulysvio, tuoj viena per kitą lenda, kad tik ją pirmą apkirpčiau. Nemandagios, pasišiaušėlės, kažkokios piktos, gal sausra jas taip išerzino, nenumanau. Pasigirsta nepasitenkinimas, kodėl aš ne jas pirmąsias … Skaityti toliau: Gyvas daržas per Jurgines

Gyvas daržas ir @gyvasdarzas

Sveiki visi, senokai matyti ir girdėti. Pavasaris, taip ilgai lauktas, ėmė ir atėjo, nors vėjuotas ir labai labai sausas, bent jau mūsų krašte, vis dėlto mylimas ir juo kasdien galime pasidžiaugti. Mano gyvenime prasidėjo labai intensyvūs darbai gėlynuose, šiltnamyje, daržas dar laukia eilėje. Pomidorai ir paprikos nuo palangių persikraustė į šiltnamį, ten puikiai adaptavosi, kaip ir brugmansijos, kurios netgi pradėjo žydėt. Jas šiandien persodinau į didesniu vazonus, su kuriais, galbūt ir visą vasarą jos gyvens, dar nesu tikra. Na, o pomidorų sodinimas į šiltnamį irgi laukia pirmoje eilėje. Darže kol kas tik sutvarkytos braškės bei žemuogės. Česnakai smagiai iškišę svao … Skaityti toliau: Gyvas daržas ir @gyvasdarzas

Gyvas daržas Kovo mėn. rašinys (“Sodo spalvos“, nr. 3)

Mano palangė tarsi mažytės džiunglės, kur jau milžiniškais tapę mėsingi brugmansijų lapai ir stori kotai tarsi lijanos besistiebiančioms paprikoms ir tuoj prasikalsiantiems pomidorams. Šiemet buvau apdovanota – vietoje anksčiau turėtos vienintelės palangės namuose gavau visas keturias! Įsivaizduojate, ką tai reiškia mano užmojams ir toms vargšėms palangėms? Jeigu sausį dar sugebėjau santūriai megzti prie šnekančio židinio, tai vasarį jau per jaunatį pasėjau paprikas. Aišku, užmiršusi priesaiką sau sėti tik tas vienas, baltąsias, kurių sėklas gavau iš draugės. Dar sausį apsirūpinau saldžiomis ir aitriomis paprikų sėklomis, nors, prisiekiu, tikinau save, kad man visai nereikia daug… Et, kasmet tas pats su mumis, daržininkais. … Skaityti toliau: Gyvas daržas Kovo mėn. rašinys (“Sodo spalvos“, nr. 3)

Laimė slypi… kur?

Šiandien Tarptautinė Laimės diena. Pastaraisiais metais tapo itin populiaru rašyti apie laimę – kaip svarbu žmogui jaustis laimingam, kur reikia ieškoti laimės, pilna įvairių receptų, patarimų – nuo tantrinių meditacijų iki psichoterapijos – kaip atrasti tą laimę, kaip išlaikyti ją visada, nuolat jaustis laimingam ir pan. Tai nesibijokite, aš apie tai nerašysiu, nes, kaip eilinė žemės dulkė, tvirtai tikiu, kad laimės recepto būti negali, nes jei jau Dievas mus tokius skirtingus sutvėrė, tai kaip galėtų duoti vieną receptą visiems?? Kita vertus, ir dešimties ar daugiau žingsnių į laimę teorijomis netikiu, nes man atrodo, kad laimė, kaip ir nelaimingumas ar kiti … Skaityti toliau: Laimė slypi… kur?

Vasaris (rašinys iš žurnalo “Sodo spalvos“ nr.2

Žvarbu šiandien. Žingsniuoju girgždančiu baltutėliu sniegu mūsų kaimo keliuku, žvelgdama į rytus. Saulė tokia didelė ir raudona, ką tik nedrąsiai vos grybštelėjo šarmotas pakelės ąžuolų šakas, o dabar sustingusi atsuka savo šviesų veidą į mane. Stovime abi, tokios mažos viena kitai, tokios tolimos fizine prasme, bet tokios seseriškai artimos širdimis… Šios akimirkos neįkainojamos, trumpos ir labai brangios, kai mudvi galime pabūti vienos, niekieno netrikdomos, iki dugno atviros. Siunčiu Saulei savo meilę, nes kuo gi dar galėčiau ją labiau pradžiuginti? O ji mane pripildo tokios švarios vaiskos, kad manyje nebeliktų vietos abejonėms. Vaiskos, švaros ir šviesos įkvepiu su kiekvienu šaltu spinduliu. … Skaityti toliau: Vasaris (rašinys iš žurnalo “Sodo spalvos“ nr.2

Katilėlis

Nežinau kaip jums, bet man, kuo toliau gyvenu, tuo labiau atrodo, kad sielą turi viskas, ne tik žmogus. Štai pavyzdžiui, augalai, juk nėra jie tiesiog šiaip kokie bedvasiai. Kitaip, kaip jie galėtų mums daryti tokį stebuklingą poveikį? Štai prisiglaudus prie medžio, siela nurimsta, kūnas atsipalaiduoja, tarsi junti, kaip iš drūto kamieno į tave plūsta medžio jėga, energija. Arba gėlių žiedai – regi juos ir nevalingai šypsaisi, tarsi jie su tavim kalbėtų, tarsi sakytų ką svarbaus. Kitą kart, ir pati pasikalbi… Gal kaip tik todėl ir savo daržą pavadinau Gyvu daržu, nes viskas, kas jame, gyva: ne tik vabalėliai, šliužiukai ir … Skaityti toliau: Katilėlis