Žyma: living in the country

Gyvas daržas, patyrimaiParašykite komentarą

LIEPA IR VĖL

Ieva

Laikas lekia kažkokiu kosminiu greičiu. Nors atrodo, gyvenu neskubėdama, įkvėpdama kiekvieną akimirką, vis dėlto, jis tarsi smėlis tarp pirštų…nespėju visko pagauti, užfiksuoti. Gyventi kaime – gyventi gamtos ritmu. Esi visuomet nuo jos priklausomas, turi į ją įsiklausyti, stebėti ir pastebėti, kad laiku atliktum ką reikia, kad spėtum susirinkti derlius. Neseniai daviau interviu ir gavau klausimą – kaip atrodo eilinė mano diena dabar, vasarą. Pirma atlėkusi mintis į galvą – na, aš nieko ypatingo neveikiu. Ir iš karto po jos sekė prisiminimai, kas tas “niekas“, kurį aš čia taip jau intensyviai veikiu… Uogos. Rinkimas, stiklainiai, virimas, konservavimas. Daug uogų, vienos po … Skaityti toliau: LIEPA IR VĖL

kelionesParašykite komentarą

AUDIMO KELIONĖ

Ieva

Šiais laikais audžia retas kuris. Bet nesutikau nė vieno, kuris, atsidūręs prie dirbančių staklių, neapmirtų kelioms minutėms, pakerėtas to paprasto- nepaprasto veiksmo, kai šaudyklės nardo žiotyse, kojos takši minamas pakojas, o po delnais skleidžiasi rašto kelias – pamažu, po vieną ataudų siūlą, bet aiškiai žinodamas savo kryptį, kurią jam iš anksto nurodė audėjas, kiekvieną metmenų siūlą pernėręs per nyčių kilpelę…   Šį savaitgalį riesim metimą į mano stakles. Žodis “mano” čia tarsi netinka, nes, nors staklės mūsų sodybos senojoj pirkioj atsirado prieš metus, bet jos priklausė Mičiūnų kaimo (Kaišiadorių r.) audėjai Anelei Aciūtei-Lazauskienei, o vėliau, nuo 1970 m. jomis audė Anelės dukra Adelė Lazauskaitė-Kasiulienė. Iš … Skaityti toliau: AUDIMO KELIONĖ

Gyvas daržasParašykite komentarą

RUGPJŪTIS

Ieva

Raškau šiltnamy pomidorus. Stori, raudoni, oranžiniai, baklažanų spalvos ir beveik juodi…Dedu į pintinę – jau antrą didelę šiandien renku. Pirmoji buvo tik iš vienos lauko lysvės. Rugpjūtis – didysis derliaus metas. Tempiu namo išsišiepus – ne tiek iš laimės, kiek iš sunkumo – reikia ne tik nuplauti, išspausti sultis, išplauti stiklainius, paruošti dangtelius, paskui dar kaitinti, pilstyti… Ak, vėl pusdienis prie karštos viryklės, su kondicijonieriumi svajonėse. Gartraukis ūžia visu smarkumu, bet padeda mažai – aprasoja net langas virtuvėje. Iš kitos pusės, man patinka tas ūžesys, nes turiu priežastį kažko nenugirsti, kažką pro ausis praleisti. Mažieji ko nors nepasidalina, pro ūžesį … Skaityti toliau: RUGPJŪTIS

Gyvas daržasKomentarų: 1

Gyvas daržas, straipsnis “Sodo spalvose“ Nr. 7

Ieva

Kukū, kukū – girdisi tolumoje kukuojant. Garsas ateina per slėnį, priaugusį visokių krūmų ir medžių – ten spėju esant kukuotojos buveinę. Mūsų kaime yra etatinė gegutė – pavadinau ją šitaip, nes ji daugiau nieko neveikia, tik kukuoja. Kaip pradeda gegužę, tai per visą vasarą, diena iš dienos. Greičiau nustembu, jei ji staiga nutyla, nei kad išgirdusi jos kukavimą, nes kasdienis ištisas kukū įsirašo į smegenis tarsi kokia programėlė. Galvoju, kad ta kukutė, kaip sakydavo mūsų jaunėlis, kiekvienu savo kukū skaičiuoja mūsų gyvenimo sekundes, minutes, valandas… Vakare gulėdama lovoje vis dar girdžiu monotonišką ir labai ritmišką kukū savo galvoje – kartais … Skaityti toliau: Gyvas daržas, straipsnis “Sodo spalvose“ Nr. 7

Gyvas daržasParašykite komentarą

Gyvas daržas, straipsnis iš “Sodo spalvų“ Nr. 6

Ieva

Žiūrinėju telefone orų prognozes. Šalna, kaip koks gyvas padaras, gąsdinantis daugybę daržininkų tokioje permainingų orų Lietuvoje, turbūt yra baisiausias košmaras ir žydinčioms braškėms, vaismedžiams, o ypač moliūginėms daržovėms. Laimei, šalna nežadama rytojui nei kitomis artimiausiomis dienomis. Lengviau atsidūstu ir einu į lauką. Rytą daržas tylus, o štai kiemo paukščiai kelia tikrą alasą – vištos, mane pamačiusios, kudakuodamos bėga sveikintis, gaidys iškilmingai užšokęs kur aukščiau, gieda savo rytinę giesmę (o gal mano pasveikinimo?), žvirbliai, varnėnai, vyturiai savo giesmes traukia manęs nepaisydami, visas oras, atrodo, garsų pritvinkęs. Tolumoje sukalena snapais gandrai. Einu darže ratu, ir taip glosto akis švelni daigų žaluma, kyšanti … Skaityti toliau: Gyvas daržas, straipsnis iš “Sodo spalvų“ Nr. 6

Gyvas daržasParašykite komentarą

Balandžio mėnesio rašinys Gyvas daržas, spausdintas žurnale “Sodo spalvos“ Nr.4

Ieva

Trimetis Jonukas žvelgia pro virtuvės langą ir susimąstęs klausia: „kada galėsiu pūsti muilo burbulus?“ Nusišypsau, prisiminusi pernai vasarą, kai burbulų ir vaikų buvo pilnas kiemas,  vėjas nešiojo didžiulius ir mažiukus spindinčius burbulus tarsi gyvus po visą sodybą. Tai buvo džiaugsmo! Atsakau: „Vasarą!“. „O kada bus vasara?“ Ak…kada gi ta vasara, iš tiesų? Dar tik balandis, o jis kaip koks išdavikas – užanty didelį pažadą atneša, kad jau tuoj tuoj šiluma užplūs žemę, o per naktį šast ir apsigalvoja, ir vėl papučia ledinis rytys, iškrenta kokia netikėta šlapdriba… Ir, nors sniego ant žemės nebėra, bet žiemos kerai dar ne visai išsisklaidę. … Skaityti toliau: Balandžio mėnesio rašinys Gyvas daržas, spausdintas žurnale “Sodo spalvos“ Nr.4

Gyvas daržasParašykite komentarą

Gyvas daržas per Jurgines

Ieva

-Ša, nustokit purkštauti ir stumdytis. Visos sulauksite savo eilės! – garsiai pasakau, kad neliktų neišgirdusių. Kad reiktų balsu drausminti įsismarkavusias žemuoges, dar nėra buvę. Šiandien šukuosenų darymo diena. Nuo ryto darbuojuosi nauju sekatoriumi, karpau senus susivėlusius jų plaukus, papurenu naujai augančią žalumą. Neskaičiavau, kiek čia jų laukia procedūros, ne tiek jau ir mažai – trylikos metrų lysvėj išsirikiavusios, bet vos tik žengiu žingsnį atgal ar į šoną, kokį varputį norėdama išrauti iš tarpulysvio, tuoj viena per kitą lenda, kad tik ją pirmą apkirpčiau. Nemandagios, pasišiaušėlės, kažkokios piktos, gal sausra jas taip išerzino, nenumanau. Pasigirsta nepasitenkinimas, kodėl aš ne jas pirmąsias … Skaityti toliau: Gyvas daržas per Jurgines