RUGPJŪTIS

Raškau šiltnamy pomidorus. Stori, raudoni, oranžiniai, baklažanų spalvos ir beveik juodi…Dedu į pintinę – jau antrą didelę šiandien renku. Pirmoji buvo tik iš vienos lauko lysvės. Rugpjūtis – didysis derliaus metas. Tempiu namo išsišiepus – ne tiek iš laimės, kiek iš sunkumo – reikia ne tik nuplauti, išspausti sultis, išplauti stiklainius, paruošti dangtelius, paskui dar kaitinti, pilstyti… Ak, vėl pusdienis prie karštos viryklės, su kondicijonieriumi svajonėse. Gartraukis ūžia visu smarkumu, bet padeda mažai – aprasoja net langas virtuvėje. Iš kitos pusės, man patinka tas ūžesys, nes turiu priežastį kažko nenugirsti, kažką pro ausis praleisti. Mažieji ko nors nepasidalina, pro ūžesį … Skaityti toliau: RUGPJŪTIS

Gyvas daržas, straipsnis “Sodo spalvose“ Nr. 7

Kukū, kukū – girdisi tolumoje kukuojant. Garsas ateina per slėnį, priaugusį visokių krūmų ir medžių – ten spėju esant kukuotojos buveinę. Mūsų kaime yra etatinė gegutė – pavadinau ją šitaip, nes ji daugiau nieko neveikia, tik kukuoja. Kaip pradeda gegužę, tai per visą vasarą, diena iš dienos. Greičiau nustembu, jei ji staiga nutyla, nei kad išgirdusi jos kukavimą, nes kasdienis ištisas kukū įsirašo į smegenis tarsi kokia programėlė. Galvoju, kad ta kukutė, kaip sakydavo mūsų jaunėlis, kiekvienu savo kukū skaičiuoja mūsų gyvenimo sekundes, minutes, valandas… Vakare gulėdama lovoje vis dar girdžiu monotonišką ir labai ritmišką kukū savo galvoje – kartais … Skaityti toliau: Gyvas daržas, straipsnis “Sodo spalvose“ Nr. 7

Gyvas daržas, straipsnis iš “Sodo spalvų“ Nr. 6

Žiūrinėju telefone orų prognozes. Šalna, kaip koks gyvas padaras, gąsdinantis daugybę daržininkų tokioje permainingų orų Lietuvoje, turbūt yra baisiausias košmaras ir žydinčioms braškėms, vaismedžiams, o ypač moliūginėms daržovėms. Laimei, šalna nežadama rytojui nei kitomis artimiausiomis dienomis. Lengviau atsidūstu ir einu į lauką. Rytą daržas tylus, o štai kiemo paukščiai kelia tikrą alasą – vištos, mane pamačiusios, kudakuodamos bėga sveikintis, gaidys iškilmingai užšokęs kur aukščiau, gieda savo rytinę giesmę (o gal mano pasveikinimo?), žvirbliai, varnėnai, vyturiai savo giesmes traukia manęs nepaisydami, visas oras, atrodo, garsų pritvinkęs. Tolumoje sukalena snapais gandrai. Einu darže ratu, ir taip glosto akis švelni daigų žaluma, kyšanti … Skaityti toliau: Gyvas daržas, straipsnis iš “Sodo spalvų“ Nr. 6

Iriso padūmojimai prieš žydėjimą

Iriso padūmojimai prieš žydėjimą Rąžausi tiesdamasis visu ilgiu į dangų. Rytas…Toks gaivus ir šviežias metas, kol saulė dar mūsų nepasiekia. Palinguoju į šonus: broliai, kelkitės! Gana miegoti, laikas puošti dieną! Pasitikrinkime, gal kuris jau pasiruošęs šiandien atverti akis? Broliai sušnara vėjyje plonais lapeliais, bet iš tylos suprantu, kad šiandien dar ne ta didžioji diena skleisti savo mėlynus žiedlapius. Vadinasi, teks dar lukterti, ir mums, ir šeimininkei. O, štai kaip tik ir ji pasirodė. Dabar ateina vis dažniau, beveik kasdien, o kartais ir po kelis kartus per dieną. Dabar štai, atsitempė kažkokią spalvotą pūslę – gerai neįžiūriu, mano žiedlapiai irgi dar … Skaityti toliau: Iriso padūmojimai prieš žydėjimą

Gyvas daržas per Jurgines

-Ša, nustokit purkštauti ir stumdytis. Visos sulauksite savo eilės! – garsiai pasakau, kad neliktų neišgirdusių. Kad reiktų balsu drausminti įsismarkavusias žemuoges, dar nėra buvę. Šiandien šukuosenų darymo diena. Nuo ryto darbuojuosi nauju sekatoriumi, karpau senus susivėlusius jų plaukus, papurenu naujai augančią žalumą. Neskaičiavau, kiek čia jų laukia procedūros, ne tiek jau ir mažai – trylikos metrų lysvėj išsirikiavusios, bet vos tik žengiu žingsnį atgal ar į šoną, kokį varputį norėdama išrauti iš tarpulysvio, tuoj viena per kitą lenda, kad tik ją pirmą apkirpčiau. Nemandagios, pasišiaušėlės, kažkokios piktos, gal sausra jas taip išerzino, nenumanau. Pasigirsta nepasitenkinimas, kodėl aš ne jas pirmąsias … Skaityti toliau: Gyvas daržas per Jurgines

Gyvas daržas ir @gyvasdarzas

Sveiki visi, senokai matyti ir girdėti. Pavasaris, taip ilgai lauktas, ėmė ir atėjo, nors vėjuotas ir labai labai sausas, bent jau mūsų krašte, vis dėlto mylimas ir juo kasdien galime pasidžiaugti. Mano gyvenime prasidėjo labai intensyvūs darbai gėlynuose, šiltnamyje, daržas dar laukia eilėje. Pomidorai ir paprikos nuo palangių persikraustė į šiltnamį, ten puikiai adaptavosi, kaip ir brugmansijos, kurios netgi pradėjo žydėt. Jas šiandien persodinau į didesniu vazonus, su kuriais, galbūt ir visą vasarą jos gyvens, dar nesu tikra. Na, o pomidorų sodinimas į šiltnamį irgi laukia pirmoje eilėje. Darže kol kas tik sutvarkytos braškės bei žemuogės. Česnakai smagiai iškišę svao … Skaityti toliau: Gyvas daržas ir @gyvasdarzas

Laimė slypi… kur?

Šiandien Tarptautinė Laimės diena. Pastaraisiais metais tapo itin populiaru rašyti apie laimę – kaip svarbu žmogui jaustis laimingam, kur reikia ieškoti laimės, pilna įvairių receptų, patarimų – nuo tantrinių meditacijų iki psichoterapijos – kaip atrasti tą laimę, kaip išlaikyti ją visada, nuolat jaustis laimingam ir pan. Tai nesibijokite, aš apie tai nerašysiu, nes, kaip eilinė žemės dulkė, tvirtai tikiu, kad laimės recepto būti negali, nes jei jau Dievas mus tokius skirtingus sutvėrė, tai kaip galėtų duoti vieną receptą visiems?? Kita vertus, ir dešimties ar daugiau žingsnių į laimę teorijomis netikiu, nes man atrodo, kad laimė, kaip ir nelaimingumas ar kiti … Skaityti toliau: Laimė slypi… kur?