Žyma: gyvenimas kaime

Ekologinis daržas, Gyvas daržasParašykite komentarą
Iškeltas įrašas

GYVO DARŽO EDUKACIJOS

Ieva

Neslėpsiu – jau keletą metų apie jas galvojau, ruošiausi mintyse, dėliojau galvoje. Pernai rudenį teko laimė daryti pranešimą Vilniaus Antakalnio daržo bendruomenei. Dalinausi apie tvaraus daržo kūrimą – pagrindinius principus, ką iš jų ir kaip galima pritaikyti miesto darže su pakeltomis lysvėmis ir pan. Šiemet į mane kreipėsi dar viena bendruomenė, prašydama gyvo susitikimo. Žmonės domisi, skaito, bet iki galo nesupranta, kaipgi veikia toks daržas.Ir aš pilnai tikiu – nesupratau ir aš, pradėjusi šią daržininkystę, todėl dabar, pajutusi, kad metas atėjo atverti duris pasauliui ir parodyti KAIP TAI VEIKIA, skelbiu PAVASARIO EDUKACIJAS! Ar bus kitų sezonų edukacijos, dar nežinau. Matysiu … Skaityti toliau: GYVO DARŽO EDUKACIJOS

MŪSŲ SODYBAParašykite komentarą

ŽIEDAI SODYBOJE

Ieva

Daug metų rašiau apie daržą, daržovių auginimą, mulčiavimą, nelaistymą ir t.t. Visa mano koncentracija buvo į maistą – kaip jo užsiauginti, kaip gyventi taip, kad nereikėtų pirkti, ar kuo mažiau tektų pirkti parduotuvių produkciją. Per 9 metus Gyvo Daržo sodyboje labai daug ko išmokau ir daug pasiekiau – mes tikrai perkame visai nedaug daržovių, kokius 85-90 proc. užsiauginame, įskaitant mėsą (o tai man, mieste gimusiai ir užaugusiai, išties yra didelis pasiekimas, nes teko tikrai daug domėtis, mokytis ir patirti). Išmokau gaminti iš to, ką turime savo, suktis be pirktinių “gėrybių“. Dar svarbesnis žingsnis, kad ne tik aš išmokau, bet šeimą … Skaityti toliau: ŽIEDAI SODYBOJE

Gyvas daržas, patyrimaiParašykite komentarą

LIEPA IR VĖL

Ieva

Laikas lekia kažkokiu kosminiu greičiu. Nors atrodo, gyvenu neskubėdama, įkvėpdama kiekvieną akimirką, vis dėlto, jis tarsi smėlis tarp pirštų…nespėju visko pagauti, užfiksuoti. Gyventi kaime – gyventi gamtos ritmu. Esi visuomet nuo jos priklausomas, turi į ją įsiklausyti, stebėti ir pastebėti, kad laiku atliktum ką reikia, kad spėtum susirinkti derlius. Neseniai daviau interviu ir gavau klausimą – kaip atrodo eilinė mano diena dabar, vasarą. Pirma atlėkusi mintis į galvą – na, aš nieko ypatingo neveikiu. Ir iš karto po jos sekė prisiminimai, kas tas “niekas“, kurį aš čia taip jau intensyviai veikiu… Uogos. Rinkimas, stiklainiai, virimas, konservavimas. Daug uogų, vienos po … Skaityti toliau: LIEPA IR VĖL

Veikla su vaikaisKomentarų: 2

BŪTI MAMA vs BŪTI MOKYTOJA – VAIKŲ UGDYMAS ŠEIMOJE

Ieva

Mama nori lepinti, glausti, mokytoja nori pažadinti vaiko didžiausią potencialą. Mama nori ilsėtis ir pabūti su savimi, mokytoja spaudžia atlikti pareigas – šie dalykai tokie skirtingi. Visus metus balansavau tarp jų kaip kokia akrobatė ant virvės – nuo vieno galo į kitą, dideliais šuoliais, kad tik būtų pusiausvyra ir nenugarmėtume visi žemėn… Skaityti toliau: BŪTI MAMA vs BŪTI MOKYTOJA – VAIKŲ UGDYMAS ŠEIMOJE

patyrimaiParašykite komentarą

RYTAS arba ROMANTINIS REALIZMAS XXI a.

Ieva

Pabundu nuo šviesos pliūpsnio tiesiai į akis. Nors viena koja dar sapne, akys taip stipriai sumerktos, kad net norėdama nesugebu jų praplėšt… pirma mintis tokia niurzganti: kodėl durys praviros ir dar ta šviesa koridoriuj? Dešine ranka mosteliu lovoje greta…tuščia. Mintys greit rikiuojasi galvoje, dar patikrinu žadintuvą – 6.05… Mano žmogus visada keliasi pirmas, kartais taip anksti, kad nejuntu kada lova ištuštėja, bet koridoriaus šviesos nejungia, tyliai būna virtuvėj su pasaulio naujienomis ekrane. Miegamojo durys praviros – prisimenu girdėjus dar ir puodus barškant sapnuose – kartais jis jas palieka, nenorėdamas manęs pažadinti su rankenos “takšt”.  Šiaip ne taip išsiridenu iš šilto guolio, einu prie laiptų – viršuje irgi šviesos, mažas šurmulys.  Skaityti toliau: RYTAS arba ROMANTINIS REALIZMAS XXI a.

kelionesParašykite komentarą

AUDIMO KELIONĖ

Ieva

Šiais laikais audžia retas kuris. Bet nesutikau nė vieno, kuris, atsidūręs prie dirbančių staklių, neapmirtų kelioms minutėms, pakerėtas to paprasto- nepaprasto veiksmo, kai šaudyklės nardo žiotyse, kojos takši minamas pakojas, o po delnais skleidžiasi rašto kelias – pamažu, po vieną ataudų siūlą, bet aiškiai žinodamas savo kryptį, kurią jam iš anksto nurodė audėjas, kiekvieną metmenų siūlą pernėręs per nyčių kilpelę…   Šį savaitgalį riesim metimą į mano stakles. Žodis “mano” čia tarsi netinka, nes, nors staklės mūsų sodybos senojoj pirkioj atsirado prieš metus, bet jos priklausė Mičiūnų kaimo (Kaišiadorių r.) audėjai Anelei Aciūtei-Lazauskienei, o vėliau, nuo 1970 m. jomis audė Anelės dukra Adelė Lazauskaitė-Kasiulienė. Iš … Skaityti toliau: AUDIMO KELIONĖ

Gyvas daržasParašykite komentarą

Spalis Gyvam darže

Ieva

Ė, Pagrūzdi, Pažaliuoki! Tu raudonai nusijuoki, Aidu atsilieps laukai Ir oranžiniai miškai. Neša vėjai ant sparnų Spalio skrandą už skvernų. Apsisuko metai greitai, jau dešimtą mėnesį skaičiuojame, ilsindami rankas po vasaros darbų. Podėliuose pūpso gėrybių prigrūsti stiklainiai, kuriuose laimingi dūsauja pomidorai savo sultyse, burbuliuoja rauginti agurkai, raudoniu trykšta burokėliai įvairiuose pavidaluose. Rugpjūčio ir rugsėjo darbymetis praėjo, atslūgo skuba kartu su kraujospūdžiu, kuris tikrai buvo gerokai šoktelėjęs nuo apsisukimų skaičiaus. Ir dabar juntu, kaip kartu su Gyvu Daržu įžengiu į ramųjį laiką – spalį, kuris ne tik tikrąjį rudenį atrakina, bet ir padaro įžangą į žiemą. Pagrūzdžiu, Varniniu ar Pažaliuokiu senolių … Skaityti toliau: Spalis Gyvam darže