Žyma: gyvenimas

patyrimaiParašykite komentarą

Greitis, efektyvumas ir tuštuma: apie pasaulį, kuris nebemoka sustoti

Ieva

Šįryt klausiausi vienos astrologės pamąstymų apie mūsų visuomenės pokyčius, kaip žmonės nebenori mokytis, kaip yra prikepta neprofesionalių “ekspertų“ visose srityse, ir kas mūsų laukia ateityje su tokiais sparčiais tempais šiuose pokyčiuose, kai dirbtinis intelektas (DI) tampa mums patarėju ne tik astrologijoje, bet ir visur kitur. Kitaip tariant, tampame tokia truputį viduramžių visuomenė, kur patiems nebereikia galvoti, užtenka tikėti “lyderiais“, pasiduoti kažkieno valdymui ir tiesiog taip egzistuoti. Astrologė, aišku, kvietė diskusijai, pradžioje maniau parašyti komentarą. Bet trumpai pasisakyti tokia plačia tema nesugebu, tiesiog besiklausydama panirau į savo mintis, ir nutariau, kad laikas tiesiog išrašyti tą savo nuomonę. Neturiu iliuzijos, kad ta … Skaityti toliau: Greitis, efektyvumas ir tuštuma: apie pasaulį, kuris nebemoka sustoti

Gyvas daržas, patyrimaiParašykite komentarą

LIEPA IR VĖL

Ieva

Laikas lekia kažkokiu kosminiu greičiu. Nors atrodo, gyvenu neskubėdama, įkvėpdama kiekvieną akimirką, vis dėlto, jis tarsi smėlis tarp pirštų…nespėju visko pagauti, užfiksuoti. Gyventi kaime – gyventi gamtos ritmu. Esi visuomet nuo jos priklausomas, turi į ją įsiklausyti, stebėti ir pastebėti, kad laiku atliktum ką reikia, kad spėtum susirinkti derlius. Neseniai daviau interviu ir gavau klausimą – kaip atrodo eilinė mano diena dabar, vasarą. Pirma atlėkusi mintis į galvą – na, aš nieko ypatingo neveikiu. Ir iš karto po jos sekė prisiminimai, kas tas “niekas“, kurį aš čia taip jau intensyviai veikiu… Uogos. Rinkimas, stiklainiai, virimas, konservavimas. Daug uogų, vienos po … Skaityti toliau: LIEPA IR VĖL

patyrimaiParašykite komentarą

RYTAS arba ROMANTINIS REALIZMAS XXI a.

Ieva

Pabundu nuo šviesos pliūpsnio tiesiai į akis. Nors viena koja dar sapne, akys taip stipriai sumerktos, kad net norėdama nesugebu jų praplėšt… pirma mintis tokia niurzganti: kodėl durys praviros ir dar ta šviesa koridoriuj? Dešine ranka mosteliu lovoje greta…tuščia. Mintys greit rikiuojasi galvoje, dar patikrinu žadintuvą – 6.05… Mano žmogus visada keliasi pirmas, kartais taip anksti, kad nejuntu kada lova ištuštėja, bet koridoriaus šviesos nejungia, tyliai būna virtuvėj su pasaulio naujienomis ekrane. Miegamojo durys praviros – prisimenu girdėjus dar ir puodus barškant sapnuose – kartais jis jas palieka, nenorėdamas manęs pažadinti su rankenos “takšt”.  Šiaip ne taip išsiridenu iš šilto guolio, einu prie laiptų – viršuje irgi šviesos, mažas šurmulys.  Skaityti toliau: RYTAS arba ROMANTINIS REALIZMAS XXI a.

kelionesParašykite komentarą

AUDIMO KELIONĖ

Ieva

Šiais laikais audžia retas kuris. Bet nesutikau nė vieno, kuris, atsidūręs prie dirbančių staklių, neapmirtų kelioms minutėms, pakerėtas to paprasto- nepaprasto veiksmo, kai šaudyklės nardo žiotyse, kojos takši minamas pakojas, o po delnais skleidžiasi rašto kelias – pamažu, po vieną ataudų siūlą, bet aiškiai žinodamas savo kryptį, kurią jam iš anksto nurodė audėjas, kiekvieną metmenų siūlą pernėręs per nyčių kilpelę…   Šį savaitgalį riesim metimą į mano stakles. Žodis “mano” čia tarsi netinka, nes, nors staklės mūsų sodybos senojoj pirkioj atsirado prieš metus, bet jos priklausė Mičiūnų kaimo (Kaišiadorių r.) audėjai Anelei Aciūtei-Lazauskienei, o vėliau, nuo 1970 m. jomis audė Anelės dukra Adelė Lazauskaitė-Kasiulienė. Iš … Skaityti toliau: AUDIMO KELIONĖ

Gyvas daržasKomentarų: 1

Gyvas daržas, straipsnis “Sodo spalvose“ Nr. 7

Ieva

Kukū, kukū – girdisi tolumoje kukuojant. Garsas ateina per slėnį, priaugusį visokių krūmų ir medžių – ten spėju esant kukuotojos buveinę. Mūsų kaime yra etatinė gegutė – pavadinau ją šitaip, nes ji daugiau nieko neveikia, tik kukuoja. Kaip pradeda gegužę, tai per visą vasarą, diena iš dienos. Greičiau nustembu, jei ji staiga nutyla, nei kad išgirdusi jos kukavimą, nes kasdienis ištisas kukū įsirašo į smegenis tarsi kokia programėlė. Galvoju, kad ta kukutė, kaip sakydavo mūsų jaunėlis, kiekvienu savo kukū skaičiuoja mūsų gyvenimo sekundes, minutes, valandas… Vakare gulėdama lovoje vis dar girdžiu monotonišką ir labai ritmišką kukū savo galvoje – kartais … Skaityti toliau: Gyvas daržas, straipsnis “Sodo spalvose“ Nr. 7

patyrimaiParašykite komentarą

Laukimai

Ieva

Savo laukimus ji žymėjosi kalendoriuje. Jis buvo pilnas visokių raudonai, mėlynai ar juodai apibrauktų datų. Kai kurie turėjo trumpus prierašus. Kai kur nuo vienos datos per visą savaitės ar dar daugiau, ilgį, driekėsi ištisinė linija, virš kurios būdavo parašyta: “atostogos“, “stovykla“, “paroda“ ir pan. Kalendorius buvo primargintas laukimais. Bet apie tai niekas namuose nekalbėjo, nes laukimai visada būdavo uždaryti jos vienos širdyje. Užrakinti ir saugomi, kartu su milijonais kitų svarbių dalykų, prisiminimų, išgyvenimų… Bet gyvenimas ne vien tik iš laukimų ir ne vien tik iš datų. Štai šiandien ryte švietė saulė, ir atrodė, kad vėjas nurimęs. Po pietų staiga pakilo … Skaityti toliau: Laukimai

patyrimai, Veikla su vaikaisParašykite komentarą

Tylus sinavadų užkalbėjimas

Ieva

Šiandien, kaip ir kasmet, suskamba manyje ta pati užgauta širdies styga, lyg katilėlio žiedas ašarotas nuo rasos. Galva nusvyra, kaip apsunkęs bijūno žiedas. Ir norisi sustoti, ir nieko nedaryti, tik žvakę užsidegus pasėdėti ir pabūti su tais, kuriuos ištrėmė, ir kurie nebegrįžo ir su tais, kurie grįžo toliau gyventi savo Lietuvą… Aš kartais pasvarstau, kas būtų, jeigu būtų. Išminčiai sako, kad svarstyt nereikia. Kad neveda tai niekur, kad naudos neduoda. Bet mane intuityviai vis masina šita idėja, nes galbūt esu per daug lakios fantazijos? Galbūt, jei įsijautusi į pamatytą nuotrauką, galiu pradėti ašaroti, tai gal kažkas neiškalbėto manyje gyvena? Kažkas, … Skaityti toliau: Tylus sinavadų užkalbėjimas