Kategorija: patyrimai

patyrimaiParašykite komentarą

Laukimai

Ieva

Savo laukimus ji žymėjosi kalendoriuje. Jis buvo pilnas visokių raudonai, mėlynai ar juodai apibrauktų datų. Kai kurie turėjo trumpus prierašus. Kai kur nuo vienos datos per visą savaitės ar dar daugiau, ilgį, driekėsi ištisinė linija, virš kurios būdavo parašyta: “atostogos“, “stovykla“, “paroda“ ir pan. Kalendorius buvo primargintas laukimais. Bet apie tai niekas namuose nekalbėjo, nes laukimai visada būdavo uždaryti jos vienos širdyje. Užrakinti ir saugomi, kartu su milijonais kitų svarbių dalykų, prisiminimų, išgyvenimų… Bet gyvenimas ne vien tik iš laukimų ir ne vien tik iš datų. Štai šiandien ryte švietė saulė, ir atrodė, kad vėjas nurimęs. Po pietų staiga pakilo … Skaityti toliau: Laukimai

patyrimai, Veikla su vaikaisParašykite komentarą

Tylus sinavadų užkalbėjimas

Ieva

Šiandien, kaip ir kasmet, suskamba manyje ta pati užgauta širdies styga, lyg katilėlio žiedas ašarotas nuo rasos. Galva nusvyra, kaip apsunkęs bijūno žiedas. Ir norisi sustoti, ir nieko nedaryti, tik žvakę užsidegus pasėdėti ir pabūti su tais, kuriuos ištrėmė, ir kurie nebegrįžo ir su tais, kurie grįžo toliau gyventi savo Lietuvą… Aš kartais pasvarstau, kas būtų, jeigu būtų. Išminčiai sako, kad svarstyt nereikia. Kad neveda tai niekur, kad naudos neduoda. Bet mane intuityviai vis masina šita idėja, nes galbūt esu per daug lakios fantazijos? Galbūt, jei įsijautusi į pamatytą nuotrauką, galiu pradėti ašaroti, tai gal kažkas neiškalbėto manyje gyvena? Kažkas, … Skaityti toliau: Tylus sinavadų užkalbėjimas

patyrimaiKomentarų: 4

Nieko nespėju…

Ieva

Mintis apie tai parašyti kilo vakar, perskaičius kolegės daržininkės Lauros pasisakymą /pasiguodimą veidaknygės grupėje, kad ji nieko nespėja. Esu sau pasakiusi, kad dalinsiuosi tik tomis mintimis, kurios kažkam gali būti naudingos arba teiks teigiamą poveikį (kaip kad mano grožiniai parašinėjimai). Visada galvojau, kad tokia tema daugių daugiausiai tinkama draugių pašnekesiui prie kavos, o ne rašymui apie ją. Visgi, iš Lauros posto komentavimo aktyvumo, suprantu, kad tai yra aktualus klausimas, ir kad galbūt mano asmeninė patirtis bent kažkuo galėtų pagelbėt ieškantiems sprendimų (tiems, kurie nori tik pasiguosti ir išsikalbėti, tikrai nesieikiu patarinėt 🙂 Aš pati gyvenu labai aktyvų gyvenimą. Turiu daug … Skaityti toliau: Nieko nespėju…

patyrimaiKomentarų: 10

Tu supranti, kad gyveni kaime, kai…

Ieva

*giminaičiams ir draugams tave aplankyti yra toliau, negu tau – aplankyti juos 🙂 *artimiausioje parduotuvėje nerandi vegetariško ar veganiško maisto, ir net sezoninių daržovių, ką jau kalbėti apie atvežtines *žinai ir matai visus, kas važiuoja keliu pro tavo namus, nes per dieną pravažiuoja ne daugiau nei 10 mašinų ir traktoriai ar kita ŽŪ technika *vasarotojai kaimynai išvažiuoja į miestą, o tu pasilieki * padžiauni skalbinius lauke ir staiga turi skubiai juos nusirinkti, užuodęs, kad šiandien kaimynas mėžia laukus *šešiametis sūnus aiškina telefonu skambinančiam žmogui, kad tėvelis ir mamytė išėjo kapoti vištytėms galvyčių *geri rytinę kavą ir stebi pro langą stirnas, … Skaityti toliau: Tu supranti, kad gyveni kaime, kai…

patyrimaiKomentarų: 2

Kaimas vs. Miestas

Ieva

  Kaip mylimo ranka švelniai slysta nuo pečių žemyn, glostydama kūno linijas, taip mano akys glamonėja snieguotus horizontus: rytą – kalvas ir slėnius, nušviestus raudonos kylančios saulės, vakare – tylias laukų lygumas vakaruose, su kur ne kur išaugusiais krūmynais ar pavieniais medžiais. Šiuose laukuose vasarą gyvena traktoriai ir kombainai, galima stebėti javų augimo ciklą. Tuo tarpu rytiniuose slėniuose veši laukinės pievos, kuriose nuolat gali aptikti dar nematytų prisisėjusių augalėlių, gėlių ir žolynų. Dabar, žiemą, tiek slėniai, tiek laukai nurimę ir taikūs. Žvilgsniu taip patogu klaidžioti, nutolti kur norisi, vėl priartėti prie sodybos. Darže pripėduota paukštukų. Aplink šiltnamį Majos prabėgta didelėmis … Skaityti toliau: Kaimas vs. Miestas

patyrimaiParašykite komentarą

Sausis

Ieva

Šiemet sausis kaip pernykštis kovas. Pašąla, atleidžia, vėl pašąla. Kaskart šviežiai pasnigus veju vaikus į lauką džiaugtis sniegu, čiuožinėti ir lipdyti senius, nes visada neaišku, kiek valandų ar dienų tas džiaugsmas truks. Ir pati neatsilieku pasidžiaugti – žingsniuoju kaimo keliu kaip koks buratinas, plačiai mojuodama rankomis, nes nuo sėdėjimo troboje, atrodo, kraujas baigia sustoti, o nugara surakinta kaip senas lagaminas.  Maja lekia kartu, jos juodas kailis gražiai žvilga baltame sniege. Visada kupina reikalų, bėga ir šen ir ten, kartais prapuola iš akiračio. Aplekia laukus, pakrūmes, išuosto pėdas, pėdeles, o jei pamato kokią stirną, tai rūksta kaip juodulys ton pusėn, šauk … Skaityti toliau: Sausis

patyrimaiParašykite komentarą

Tiesiog diena

Ieva

Ar jums būna taip, kad nuo ryto nežinote ko imtis? Man šis rytas būtent toks.. Kažkoks sąmyšis galvoje, lyg ir turėtų būti aišku, bet nėra. Išviriau sriubą, vaikai išėjo laukan, laimė, sniego naujo padavė iš dangaus, tai bent yra ką veikti. Savo naujame darbo kalendoriuje turiu prisirašiusi darbų darbelių, bet atsiverčiu, vėl užverčiu, ir vėl atverčiu… Stalas nukrautas nebaigtais projektais, dar pilni jų ir namai: apnertas didžiulis balionas riogso, šventės praėjo, o šviestuvas taip ir liko nebaigtas, klijais nesutepiau, abažūras liko nepadarytas, turbūt iki kitų metų, arba kol koks netyčinis įkvėpimas ateis. Kvadratėliais mezgama lovatiesė pūpso maiše, ten darbas nė … Skaityti toliau: Tiesiog diena