Žyma: nature

patyrimaiParašykite komentarą

Greitis, efektyvumas ir tuštuma: apie pasaulį, kuris nebemoka sustoti

Ieva

Šįryt klausiausi vienos astrologės pamąstymų apie mūsų visuomenės pokyčius, kaip žmonės nebenori mokytis, kaip yra prikepta neprofesionalių “ekspertų“ visose srityse, ir kas mūsų laukia ateityje su tokiais sparčiais tempais šiuose pokyčiuose, kai dirbtinis intelektas (DI) tampa mums patarėju ne tik astrologijoje, bet ir visur kitur. Kitaip tariant, tampame tokia truputį viduramžių visuomenė, kur patiems nebereikia galvoti, užtenka tikėti “lyderiais“, pasiduoti kažkieno valdymui ir tiesiog taip egzistuoti. Astrologė, aišku, kvietė diskusijai, pradžioje maniau parašyti komentarą. Bet trumpai pasisakyti tokia plačia tema nesugebu, tiesiog besiklausydama panirau į savo mintis, ir nutariau, kad laikas tiesiog išrašyti tą savo nuomonę. Neturiu iliuzijos, kad ta … Skaityti toliau: Greitis, efektyvumas ir tuštuma: apie pasaulį, kuris nebemoka sustoti

MŪSŲ SODYBAParašykite komentarą

ŽIEDAI SODYBOJE

Ieva

Daug metų rašiau apie daržą, daržovių auginimą, mulčiavimą, nelaistymą ir t.t. Visa mano koncentracija buvo į maistą – kaip jo užsiauginti, kaip gyventi taip, kad nereikėtų pirkti, ar kuo mažiau tektų pirkti parduotuvių produkciją. Per 9 metus Gyvo Daržo sodyboje labai daug ko išmokau ir daug pasiekiau – mes tikrai perkame visai nedaug daržovių, kokius 85-90 proc. užsiauginame, įskaitant mėsą (o tai man, mieste gimusiai ir užaugusiai, išties yra didelis pasiekimas, nes teko tikrai daug domėtis, mokytis ir patirti). Išmokau gaminti iš to, ką turime savo, suktis be pirktinių “gėrybių“. Dar svarbesnis žingsnis, kad ne tik aš išmokau, bet šeimą … Skaityti toliau: ŽIEDAI SODYBOJE

Gyvas daržasParašykite komentarą

Gyvas daržas, straipsnis iš “Sodo spalvų“ Nr. 6

Ieva

Žiūrinėju telefone orų prognozes. Šalna, kaip koks gyvas padaras, gąsdinantis daugybę daržininkų tokioje permainingų orų Lietuvoje, turbūt yra baisiausias košmaras ir žydinčioms braškėms, vaismedžiams, o ypač moliūginėms daržovėms. Laimei, šalna nežadama rytojui nei kitomis artimiausiomis dienomis. Lengviau atsidūstu ir einu į lauką. Rytą daržas tylus, o štai kiemo paukščiai kelia tikrą alasą – vištos, mane pamačiusios, kudakuodamos bėga sveikintis, gaidys iškilmingai užšokęs kur aukščiau, gieda savo rytinę giesmę (o gal mano pasveikinimo?), žvirbliai, varnėnai, vyturiai savo giesmes traukia manęs nepaisydami, visas oras, atrodo, garsų pritvinkęs. Tolumoje sukalena snapais gandrai. Einu darže ratu, ir taip glosto akis švelni daigų žaluma, kyšanti … Skaityti toliau: Gyvas daržas, straipsnis iš “Sodo spalvų“ Nr. 6

Gyvas daržasParašykite komentarą

Iriso padūmojimai prieš žydėjimą

Ieva

Iriso padūmojimai prieš žydėjimą Rąžausi tiesdamasis visu ilgiu į dangų. Rytas…Toks gaivus ir šviežias metas, kol saulė dar mūsų nepasiekia. Palinguoju į šonus: broliai, kelkitės! Gana miegoti, laikas puošti dieną! Pasitikrinkime, gal kuris jau pasiruošęs šiandien atverti akis? Broliai sušnara vėjyje plonais lapeliais, bet iš tylos suprantu, kad šiandien dar ne ta didžioji diena skleisti savo mėlynus žiedlapius. Vadinasi, teks dar lukterti, ir mums, ir šeimininkei. O, štai kaip tik ir ji pasirodė. Dabar ateina vis dažniau, beveik kasdien, o kartais ir po kelis kartus per dieną. Dabar štai, atsitempė kažkokią spalvotą pūslę – gerai neįžiūriu, mano žiedlapiai irgi dar … Skaityti toliau: Iriso padūmojimai prieš žydėjimą

Gyvas daržasParašykite komentarą

Balandžio mėnesio rašinys Gyvas daržas, spausdintas žurnale “Sodo spalvos“ Nr.4

Ieva

Trimetis Jonukas žvelgia pro virtuvės langą ir susimąstęs klausia: „kada galėsiu pūsti muilo burbulus?“ Nusišypsau, prisiminusi pernai vasarą, kai burbulų ir vaikų buvo pilnas kiemas,  vėjas nešiojo didžiulius ir mažiukus spindinčius burbulus tarsi gyvus po visą sodybą. Tai buvo džiaugsmo! Atsakau: „Vasarą!“. „O kada bus vasara?“ Ak…kada gi ta vasara, iš tiesų? Dar tik balandis, o jis kaip koks išdavikas – užanty didelį pažadą atneša, kad jau tuoj tuoj šiluma užplūs žemę, o per naktį šast ir apsigalvoja, ir vėl papučia ledinis rytys, iškrenta kokia netikėta šlapdriba… Ir, nors sniego ant žemės nebėra, bet žiemos kerai dar ne visai išsisklaidę. … Skaityti toliau: Balandžio mėnesio rašinys Gyvas daržas, spausdintas žurnale “Sodo spalvos“ Nr.4

Gyvas daržasParašykite komentarą

Sausis (rašinys publikuotas žurnale “Sodo spalvos“ 2019 m. nr. 1)

Ieva

Šaltas rytas. Baltas. Net mintys sušalusios, jokio veiksmo galvoje, tik kūnas atlieka įprastus veiksmus, kaip kiekvieną rytą. Dangus nusidažęs raudonai, pro medžių šakas veržiasi ankstyvi saulės spinduliai, tarsi norėdami apkabinti, paglostyti tas šakas, tada kelią, besidriekiantį tolumon, o tada ir mano akis, žvelgiančias į baltą rytinį tolį. Toks tas sausis. Kalendorinė pradžia, kuri niekaip nepriverčia manęs pradėti ką nors naujo. Kaip tik atvirkščiai, pošventinis šurmulys, regis, nusinešė paskutinius įkvėpimo resursus, nors morališkai, atrodo, tiek ruoštasi, štai, nuo naujų metų kad imsiuosi, kad pulsiu, rankoves pasiraitojus… Bet ne. Atrodo, ne laikas niekam. Veidaknygės daržininų grupės pamažu atgyja, vis dažniau pasirodo užsinuobodžiavusių … Skaityti toliau: Sausis (rašinys publikuotas žurnale “Sodo spalvos“ 2019 m. nr. 1)

patyrimaiKomentarų: 2

Kaimas vs. Miestas

Ieva

  Kaip mylimo ranka švelniai slysta nuo pečių žemyn, glostydama kūno linijas, taip mano akys glamonėja snieguotus horizontus: rytą – kalvas ir slėnius, nušviestus raudonos kylančios saulės, vakare – tylias laukų lygumas vakaruose, su kur ne kur išaugusiais krūmynais ar pavieniais medžiais. Šiuose laukuose vasarą gyvena traktoriai ir kombainai, galima stebėti javų augimo ciklą. Tuo tarpu rytiniuose slėniuose veši laukinės pievos, kuriose nuolat gali aptikti dar nematytų prisisėjusių augalėlių, gėlių ir žolynų. Dabar, žiemą, tiek slėniai, tiek laukai nurimę ir taikūs. Žvilgsniu taip patogu klaidžioti, nutolti kur norisi, vėl priartėti prie sodybos. Darže pripėduota paukštukų. Aplink šiltnamį Majos prabėgta didelėmis … Skaityti toliau: Kaimas vs. Miestas