Greitis, efektyvumas ir tuštuma: apie pasaulį, kuris nebemoka sustoti

Šįryt klausiausi vienos astrologės pamąstymų apie mūsų visuomenės pokyčius, kaip žmonės nebenori mokytis, kaip yra prikepta neprofesionalių “ekspertų“ visose srityse, ir kas mūsų laukia ateityje su tokiais sparčiais tempais šiuose pokyčiuose, kai dirbtinis intelektas (DI) tampa mums patarėju ne tik astrologijoje, bet ir visur kitur. Kitaip tariant, tampame tokia truputį viduramžių visuomenė, kur patiems nebereikia galvoti, užtenka tikėti “lyderiais“, pasiduoti kažkieno valdymui ir tiesiog taip egzistuoti. Astrologė, aišku, kvietė diskusijai, pradžioje maniau parašyti komentarą. Bet trumpai pasisakyti tokia plačia tema nesugebu, tiesiog besiklausydama panirau į savo mintis, ir nutariau, kad laikas tiesiog išrašyti tą savo nuomonę. Neturiu iliuzijos, kad ta … Skaityti toliau: Greitis, efektyvumas ir tuštuma: apie pasaulį, kuris nebemoka sustoti

Pavasario Edukacijos: Kaip Kurti Tvarų Daržą

Ieva from Gyvas Daržas announces spring educational sessions focused on sustainable gardening, aiming to share knowledge with community members unfamiliar with gardening practices. Participants will learn about seed sowing, gardening principles, and practical applications, while also having opportunities to purchase plants and gardening books. Registration is required. Skaityti toliau: Pavasario Edukacijos: Kaip Kurti Tvarų Daržą

ŽIEDAI SODYBOJE

Daug metų rašiau apie daržą, daržovių auginimą, mulčiavimą, nelaistymą ir t.t. Visa mano koncentracija buvo į maistą – kaip jo užsiauginti, kaip gyventi taip, kad nereikėtų pirkti, ar kuo mažiau tektų pirkti parduotuvių produkciją. Per 9 metus Gyvo Daržo sodyboje labai daug ko išmokau ir daug pasiekiau – mes tikrai perkame visai nedaug daržovių, kokius 85-90 proc. užsiauginame, įskaitant mėsą (o tai man, mieste gimusiai ir užaugusiai, išties yra didelis pasiekimas, nes teko tikrai daug domėtis, mokytis ir patirti). Išmokau gaminti iš to, ką turime savo, suktis be pirktinių “gėrybių“. Dar svarbesnis žingsnis, kad ne tik aš išmokau, bet šeimą … Skaityti toliau: ŽIEDAI SODYBOJE

LIEPA IR VĖL

Laikas lekia kažkokiu kosminiu greičiu. Nors atrodo, gyvenu neskubėdama, įkvėpdama kiekvieną akimirką, vis dėlto, jis tarsi smėlis tarp pirštų…nespėju visko pagauti, užfiksuoti. Gyventi kaime – gyventi gamtos ritmu. Esi visuomet nuo jos priklausomas, turi į ją įsiklausyti, stebėti ir pastebėti, kad laiku atliktum ką reikia, kad spėtum susirinkti derlius. Neseniai daviau interviu ir gavau klausimą – kaip atrodo eilinė mano diena dabar, vasarą. Pirma atlėkusi mintis į galvą – na, aš nieko ypatingo neveikiu. Ir iš karto po jos sekė prisiminimai, kas tas “niekas“, kurį aš čia taip jau intensyviai veikiu… Uogos. Rinkimas, stiklainiai, virimas, konservavimas. Daug uogų, vienos po … Skaityti toliau: LIEPA IR VĖL

BŪTI MAMA vs BŪTI MOKYTOJA – VAIKŲ UGDYMAS ŠEIMOJE

Mama nori lepinti, glausti, mokytoja nori pažadinti vaiko didžiausią potencialą. Mama nori ilsėtis ir pabūti su savimi, mokytoja spaudžia atlikti pareigas – šie dalykai tokie skirtingi. Visus metus balansavau tarp jų kaip kokia akrobatė ant virvės – nuo vieno galo į kitą, dideliais šuoliais, kad tik būtų pusiausvyra ir nenugarmėtume visi žemėn… Skaityti toliau: BŪTI MAMA vs BŪTI MOKYTOJA – VAIKŲ UGDYMAS ŠEIMOJE

RYTAS arba ROMANTINIS REALIZMAS XXI a.

Pabundu nuo šviesos pliūpsnio tiesiai į akis. Nors viena koja dar sapne, akys taip stipriai sumerktos, kad net norėdama nesugebu jų praplėšt… pirma mintis tokia niurzganti: kodėl durys praviros ir dar ta šviesa koridoriuj? Dešine ranka mosteliu lovoje greta…tuščia. Mintys greit rikiuojasi galvoje, dar patikrinu žadintuvą – 6.05… Mano žmogus visada keliasi pirmas, kartais taip anksti, kad nejuntu kada lova ištuštėja, bet koridoriaus šviesos nejungia, tyliai būna virtuvėj su pasaulio naujienomis ekrane. Miegamojo durys praviros – prisimenu girdėjus dar ir puodus barškant sapnuose – kartais jis jas palieka, nenorėdamas manęs pažadinti su rankenos “takšt”.  Šiaip ne taip išsiridenu iš šilto guolio, einu prie laiptų – viršuje irgi šviesos, mažas šurmulys.  Skaityti toliau: RYTAS arba ROMANTINIS REALIZMAS XXI a.

AUDIMO KELIONĖ

Šiais laikais audžia retas kuris. Bet nesutikau nė vieno, kuris, atsidūręs prie dirbančių staklių, neapmirtų kelioms minutėms, pakerėtas to paprasto- nepaprasto veiksmo, kai šaudyklės nardo žiotyse, kojos takši minamas pakojas, o po delnais skleidžiasi rašto kelias – pamažu, po vieną ataudų siūlą, bet aiškiai žinodamas savo kryptį, kurią jam iš anksto nurodė audėjas, kiekvieną metmenų siūlą pernėręs per nyčių kilpelę…   Šį savaitgalį riesim metimą į mano stakles. Žodis “mano” čia tarsi netinka, nes, nors staklės mūsų sodybos senojoj pirkioj atsirado prieš metus, bet jos priklausė Mičiūnų kaimo (Kaišiadorių r.) audėjai Anelei Aciūtei-Lazauskienei, o vėliau, nuo 1970 m. jomis audė Anelės dukra Adelė Lazauskaitė-Kasiulienė. Iš … Skaityti toliau: AUDIMO KELIONĖ