Gyvas daržas ir @gyvasdarzas

Sveiki visi, senokai matyti ir girdėti. Pavasaris, taip ilgai lauktas, ėmė ir atėjo, nors vėjuotas ir labai labai sausas, bent jau mūsų krašte, vis dėlto mylimas ir juo kasdien galime pasidžiaugti. Mano gyvenime prasidėjo labai intensyvūs darbai gėlynuose, šiltnamyje, daržas dar laukia eilėje. Pomidorai ir paprikos nuo palangių persikraustė į šiltnamį, ten puikiai adaptavosi, kaip ir brugmansijos, kurios netgi pradėjo žydėt. Jas šiandien persodinau į didesniu vazonus, su kuriais, galbūt ir visą vasarą jos gyvens, dar nesu tikra. Na, o pomidorų sodinimas į šiltnamį irgi laukia pirmoje eilėje. Darže kol kas tik sutvarkytos braškės bei žemuogės. Česnakai smagiai iškišę svao … Skaityti toliau: Gyvas daržas ir @gyvasdarzas

Katilėlis

Nežinau kaip jums, bet man, kuo toliau gyvenu, tuo labiau atrodo, kad sielą turi viskas, ne tik žmogus. Štai pavyzdžiui, augalai, juk nėra jie tiesiog šiaip kokie bedvasiai. Kitaip, kaip jie galėtų mums daryti tokį stebuklingą poveikį? Štai prisiglaudus prie medžio, siela nurimsta, kūnas atsipalaiduoja, tarsi junti, kaip iš drūto kamieno į tave plūsta medžio jėga, energija. Arba gėlių žiedai – regi juos ir nevalingai šypsaisi, tarsi jie su tavim kalbėtų, tarsi sakytų ką svarbaus. Kitą kart, ir pati pasikalbi… Gal kaip tik todėl ir savo daržą pavadinau Gyvu daržu, nes viskas, kas jame, gyva: ne tik vabalėliai, šliužiukai ir … Skaityti toliau: Katilėlis

Kaimas vs. Miestas

  Kaip mylimo ranka švelniai slysta nuo pečių žemyn, glostydama kūno linijas, taip mano akys glamonėja snieguotus horizontus: rytą – kalvas ir slėnius, nušviestus raudonos kylančios saulės, vakare – tylias laukų lygumas vakaruose, su kur ne kur išaugusiais krūmynais ar pavieniais medžiais. Šiuose laukuose vasarą gyvena traktoriai ir kombainai, galima stebėti javų augimo ciklą. Tuo tarpu rytiniuose slėniuose veši laukinės pievos, kuriose nuolat gali aptikti dar nematytų prisisėjusių augalėlių, gėlių ir žolynų. Dabar, žiemą, tiek slėniai, tiek laukai nurimę ir taikūs. Žvilgsniu taip patogu klaidžioti, nutolti kur norisi, vėl priartėti prie sodybos. Darže pripėduota paukštukų. Aplink šiltnamį Majos prabėgta didelėmis … Skaityti toliau: Kaimas vs. Miestas

Sausis

Šiemet sausis kaip pernykštis kovas. Pašąla, atleidžia, vėl pašąla. Kaskart šviežiai pasnigus veju vaikus į lauką džiaugtis sniegu, čiuožinėti ir lipdyti senius, nes visada neaišku, kiek valandų ar dienų tas džiaugsmas truks. Ir pati neatsilieku pasidžiaugti – žingsniuoju kaimo keliu kaip koks buratinas, plačiai mojuodama rankomis, nes nuo sėdėjimo troboje, atrodo, kraujas baigia sustoti, o nugara surakinta kaip senas lagaminas.  Maja lekia kartu, jos juodas kailis gražiai žvilga baltame sniege. Visada kupina reikalų, bėga ir šen ir ten, kartais prapuola iš akiračio. Aplekia laukus, pakrūmes, išuosto pėdas, pėdeles, o jei pamato kokią stirną, tai rūksta kaip juodulys ton pusėn, šauk … Skaityti toliau: Sausis