EKOLOGINIS DARŽAS – MADA AR BŪTINYBĖ?

Kaip matome, šie daržai visi taprusavyje kiek panašūs, ar bent jau siekia panašių tikslų – kuo efektyviau naudoti turimus gamtos išteklius, užauginti kuo kokybiškesnį derlių. Kiekvienam daržininkui svarbu apsaugoti daržą nuo kenkėjų, bet ne kiekvienas geba sumaniai rinktis kultūras, išmintingai jas derinti, kad kenkėjai pultų mažiau ar išvis nepultų. Skaityti toliau: EKOLOGINIS DARŽAS – MADA AR BŪTINYBĖ?

Spalis Gyvam darže

Ė, Pagrūzdi, Pažaliuoki! Tu raudonai nusijuoki, Aidu atsilieps laukai Ir oranžiniai miškai. Neša vėjai ant sparnų Spalio skrandą už skvernų. Apsisuko metai greitai, jau dešimtą mėnesį skaičiuojame, ilsindami rankas po vasaros darbų. Podėliuose pūpso gėrybių prigrūsti stiklainiai, kuriuose laimingi dūsauja pomidorai savo sultyse, burbuliuoja rauginti agurkai, raudoniu trykšta burokėliai įvairiuose pavidaluose. Rugpjūčio ir rugsėjo darbymetis praėjo, atslūgo skuba kartu su kraujospūdžiu, kuris tikrai buvo gerokai šoktelėjęs nuo apsisukimų skaičiaus. Ir dabar juntu, kaip kartu su Gyvu Daržu įžengiu į ramųjį laiką – spalį, kuris ne tik tikrąjį rudenį atrakina, bet ir padaro įžangą į žiemą. Pagrūzdžiu, Varniniu ar Pažaliuokiu senolių … Skaityti toliau: Spalis Gyvam darže

Gyvas daržas, straipsnis iš “ Sodo spalvos“ Nr. 5

Vartau daržo sąsiuvinį – bandau suvaldyti užgriuvusius darbus darbelius… Nelengva. Balandį mūsuose pūtę vėjai labai mažai teleido nudirbti. Pavydžiai seku bendraminčių įkeliamas nuotraukas daržininkų veidaknygės grupėje – ten ir braškių krūmai žydėti ruošiasi, ir morkos ankstyvosios jau sudygusios, o tikrų daržo maniakų ridikėliai ir salotos šiltnamiuose užaugintos ir seniai įpusėtos valgyti. Pati visgi nespėju taip greitai suktis, šeimyna didelė, puodai manęs nepaleidžia, savaitgaliais lakstau tarp daržo, šiltnamio ir puodų, o vis dar reikia apsirengti megztuką, nes vėjas mūsų kaime nenustoja pūtęs, ir gegužės pradžioje jis vis dar šaltas arba vėsus – toks, kokio nenoriu būti perpūsta. Žinau, kad viskas šiame … Skaityti toliau: Gyvas daržas, straipsnis iš “ Sodo spalvos“ Nr. 5

Laimė slypi… kur?

Šiandien Tarptautinė Laimės diena. Pastaraisiais metais tapo itin populiaru rašyti apie laimę – kaip svarbu žmogui jaustis laimingam, kur reikia ieškoti laimės, pilna įvairių receptų, patarimų – nuo tantrinių meditacijų iki psichoterapijos – kaip atrasti tą laimę, kaip išlaikyti ją visada, nuolat jaustis laimingam ir pan. Tai nesibijokite, aš apie tai nerašysiu, nes, kaip eilinė žemės dulkė, tvirtai tikiu, kad laimės recepto būti negali, nes jei jau Dievas mus tokius skirtingus sutvėrė, tai kaip galėtų duoti vieną receptą visiems?? Kita vertus, ir dešimties ar daugiau žingsnių į laimę teorijomis netikiu, nes man atrodo, kad laimė, kaip ir nelaimingumas ar kiti … Skaityti toliau: Laimė slypi… kur?

Katilėlis

Nežinau kaip jums, bet man, kuo toliau gyvenu, tuo labiau atrodo, kad sielą turi viskas, ne tik žmogus. Štai pavyzdžiui, augalai, juk nėra jie tiesiog šiaip kokie bedvasiai. Kitaip, kaip jie galėtų mums daryti tokį stebuklingą poveikį? Štai prisiglaudus prie medžio, siela nurimsta, kūnas atsipalaiduoja, tarsi junti, kaip iš drūto kamieno į tave plūsta medžio jėga, energija. Arba gėlių žiedai – regi juos ir nevalingai šypsaisi, tarsi jie su tavim kalbėtų, tarsi sakytų ką svarbaus. Kitą kart, ir pati pasikalbi… Gal kaip tik todėl ir savo daržą pavadinau Gyvu daržu, nes viskas, kas jame, gyva: ne tik vabalėliai, šliužiukai ir … Skaityti toliau: Katilėlis

Sausis (rašinys publikuotas žurnale “Sodo spalvos“ 2019 m. nr. 1)

Šaltas rytas. Baltas. Net mintys sušalusios, jokio veiksmo galvoje, tik kūnas atlieka įprastus veiksmus, kaip kiekvieną rytą. Dangus nusidažęs raudonai, pro medžių šakas veržiasi ankstyvi saulės spinduliai, tarsi norėdami apkabinti, paglostyti tas šakas, tada kelią, besidriekiantį tolumon, o tada ir mano akis, žvelgiančias į baltą rytinį tolį. Toks tas sausis. Kalendorinė pradžia, kuri niekaip nepriverčia manęs pradėti ką nors naujo. Kaip tik atvirkščiai, pošventinis šurmulys, regis, nusinešė paskutinius įkvėpimo resursus, nors morališkai, atrodo, tiek ruoštasi, štai, nuo naujų metų kad imsiuosi, kad pulsiu, rankoves pasiraitojus… Bet ne. Atrodo, ne laikas niekam. Veidaknygės daržininų grupės pamažu atgyja, vis dažniau pasirodo užsinuobodžiavusių … Skaityti toliau: Sausis (rašinys publikuotas žurnale “Sodo spalvos“ 2019 m. nr. 1)