Gyvas daržas, straipsnis iš “Sodo spalvų“ Nr. 6

Žiūrinėju telefone orų prognozes. Šalna, kaip koks gyvas padaras, gąsdinantis daugybę daržininkų tokioje permainingų orų Lietuvoje, turbūt yra baisiausias košmaras ir žydinčioms braškėms, vaismedžiams, o ypač moliūginėms daržovėms. Laimei, šalna nežadama rytojui nei kitomis artimiausiomis dienomis. Lengviau atsidūstu ir einu į lauką. Rytą daržas tylus, o štai kiemo paukščiai kelia tikrą alasą – vištos, mane pamačiusios, kudakuodamos bėga sveikintis, gaidys iškilmingai užšokęs kur aukščiau, gieda savo rytinę giesmę (o gal mano pasveikinimo?), žvirbliai, varnėnai, vyturiai savo giesmes traukia manęs nepaisydami, visas oras, atrodo, garsų pritvinkęs. Tolumoje sukalena snapais gandrai. Einu darže ratu, ir taip glosto akis švelni daigų žaluma, kyšanti … Skaityti toliau: Gyvas daržas, straipsnis iš “Sodo spalvų“ Nr. 6

Iriso padūmojimai prieš žydėjimą

Iriso padūmojimai prieš žydėjimą Rąžausi tiesdamasis visu ilgiu į dangų. Rytas…Toks gaivus ir šviežias metas, kol saulė dar mūsų nepasiekia. Palinguoju į šonus: broliai, kelkitės! Gana miegoti, laikas puošti dieną! Pasitikrinkime, gal kuris jau pasiruošęs šiandien atverti akis? Broliai sušnara vėjyje plonais lapeliais, bet iš tylos suprantu, kad šiandien dar ne ta didžioji diena skleisti savo mėlynus žiedlapius. Vadinasi, teks dar lukterti, ir mums, ir šeimininkei. O, štai kaip tik ir ji pasirodė. Dabar ateina vis dažniau, beveik kasdien, o kartais ir po kelis kartus per dieną. Dabar štai, atsitempė kažkokią spalvotą pūslę – gerai neįžiūriu, mano žiedlapiai irgi dar … Skaityti toliau: Iriso padūmojimai prieš žydėjimą

Balandžio mėnesio rašinys Gyvas daržas, spausdintas žurnale “Sodo spalvos“ Nr.4

Trimetis Jonukas žvelgia pro virtuvės langą ir susimąstęs klausia: „kada galėsiu pūsti muilo burbulus?“ Nusišypsau, prisiminusi pernai vasarą, kai burbulų ir vaikų buvo pilnas kiemas,  vėjas nešiojo didžiulius ir mažiukus spindinčius burbulus tarsi gyvus po visą sodybą. Tai buvo džiaugsmo! Atsakau: „Vasarą!“. „O kada bus vasara?“ Ak…kada gi ta vasara, iš tiesų? Dar tik balandis, o jis kaip koks išdavikas – užanty didelį pažadą atneša, kad jau tuoj tuoj šiluma užplūs žemę, o per naktį šast ir apsigalvoja, ir vėl papučia ledinis rytys, iškrenta kokia netikėta šlapdriba… Ir, nors sniego ant žemės nebėra, bet žiemos kerai dar ne visai išsisklaidę. … Skaityti toliau: Balandžio mėnesio rašinys Gyvas daržas, spausdintas žurnale “Sodo spalvos“ Nr.4

Gyvas daržas per Jurgines

-Ša, nustokit purkštauti ir stumdytis. Visos sulauksite savo eilės! – garsiai pasakau, kad neliktų neišgirdusių. Kad reiktų balsu drausminti įsismarkavusias žemuoges, dar nėra buvę. Šiandien šukuosenų darymo diena. Nuo ryto darbuojuosi nauju sekatoriumi, karpau senus susivėlusius jų plaukus, papurenu naujai augančią žalumą. Neskaičiavau, kiek čia jų laukia procedūros, ne tiek jau ir mažai – trylikos metrų lysvėj išsirikiavusios, bet vos tik žengiu žingsnį atgal ar į šoną, kokį varputį norėdama išrauti iš tarpulysvio, tuoj viena per kitą lenda, kad tik ją pirmą apkirpčiau. Nemandagios, pasišiaušėlės, kažkokios piktos, gal sausra jas taip išerzino, nenumanau. Pasigirsta nepasitenkinimas, kodėl aš ne jas pirmąsias … Skaityti toliau: Gyvas daržas per Jurgines

Gyvas daržas ir @gyvasdarzas

Sveiki visi, senokai matyti ir girdėti. Pavasaris, taip ilgai lauktas, ėmė ir atėjo, nors vėjuotas ir labai labai sausas, bent jau mūsų krašte, vis dėlto mylimas ir juo kasdien galime pasidžiaugti. Mano gyvenime prasidėjo labai intensyvūs darbai gėlynuose, šiltnamyje, daržas dar laukia eilėje. Pomidorai ir paprikos nuo palangių persikraustė į šiltnamį, ten puikiai adaptavosi, kaip ir brugmansijos, kurios netgi pradėjo žydėt. Jas šiandien persodinau į didesniu vazonus, su kuriais, galbūt ir visą vasarą jos gyvens, dar nesu tikra. Na, o pomidorų sodinimas į šiltnamį irgi laukia pirmoje eilėje. Darže kol kas tik sutvarkytos braškės bei žemuogės. Česnakai smagiai iškišę svao … Skaityti toliau: Gyvas daržas ir @gyvasdarzas

Laimė slypi… kur?

Šiandien Tarptautinė Laimės diena. Pastaraisiais metais tapo itin populiaru rašyti apie laimę – kaip svarbu žmogui jaustis laimingam, kur reikia ieškoti laimės, pilna įvairių receptų, patarimų – nuo tantrinių meditacijų iki psichoterapijos – kaip atrasti tą laimę, kaip išlaikyti ją visada, nuolat jaustis laimingam ir pan. Tai nesibijokite, aš apie tai nerašysiu, nes, kaip eilinė žemės dulkė, tvirtai tikiu, kad laimės recepto būti negali, nes jei jau Dievas mus tokius skirtingus sutvėrė, tai kaip galėtų duoti vieną receptą visiems?? Kita vertus, ir dešimties ar daugiau žingsnių į laimę teorijomis netikiu, nes man atrodo, kad laimė, kaip ir nelaimingumas ar kiti … Skaityti toliau: Laimė slypi… kur?

Tu supranti, kad gyveni kaime, kai…

*giminaičiams ir draugams tave aplankyti yra toliau, negu tau – aplankyti juos 🙂 *artimiausioje parduotuvėje nerandi vegetariško ar veganiško maisto, ir net sezoninių daržovių, ką jau kalbėti apie atvežtines *žinai ir matai visus, kas važiuoja keliu pro tavo namus, nes per dieną pravažiuoja ne daugiau nei 10 mašinų ir traktoriai ar kita ŽŪ technika *vasarotojai kaimynai išvažiuoja į miestą, o tu pasilieki * padžiauni skalbinius lauke ir staiga turi skubiai juos nusirinkti, užuodęs, kad šiandien kaimynas mėžia laukus *šešiametis sūnus aiškina telefonu skambinančiam žmogui, kad tėvelis ir mamytė išėjo kapoti vištytėms galvyčių *geri rytinę kavą ir stebi pro langą stirnas, … Skaityti toliau: Tu supranti, kad gyveni kaime, kai…