Mūsų kaimiškas interjeras

Pastaruoju metu baisiai daug rašiau mintyse. Jau tiek visko galvoj privirė, kad nebegaliu daugiau atidėlioti, griebiuosi “plunksnos” (ką daryt su pasenusiomis metaforomis? reiktų išrast naujas, bet prie viso šiuolaikinio moderno anos ne prie ko…). Na, svarbu, kad suprastumėt. Žodžiu aš čia vienaip galvojau, ir kitaip… ir sugalvojau, kad norint turėti POPuliarų blogą, reikia mokėti teisingai bloginti. Na, tipo, kad skaitytų daug liaudis, kažko ieškotų (ko nepametė), dalintųsi veidaknygėj, siūlytų savo draugams (atseit, rekomenduotų, nes be rekomendacijų šiais laikais esi visų užmirštas tundra). Va, ir savo nedidele galvosena išgalvojau, kad populiariausi ir skaitomiausi blogai yra apie interjero dizainą ir apie valgį. Pasauly, ne tik ant … Skaityti toliau: Mūsų kaimiškas interjeras

Atlydys ir kaimo gėrybės

2015-01-31 12:18 įrašas Šiandien atlydys. Atšilo vakar pavakarin, o kadangi kiemą, kol buvo sniegas, gerokai išvažinėjom, tai atleidus pasidarė čiuožykla. Be “katės nagų” sunkiai gaunasi paeiti, vos nučiūžinau iki kaimynės pieno. Ana buvo išvažiavus, tai greit apsisukau. Išvyko pas kitus “kaimynus”, tiksliau, miestelin, kiaulės skerstuvių pagelbėt sutvarkyt ir suruošti. Tad pienuką gavau įsipilti pati, iš palikto kibiriuko, kaimynui suvadovavus. Jų anūkė prieš keletą dienų jau kažkur pargriuvus susidaužė ranką, laimė, be lūžių. O dar tolimesnis kaimynas (nepamenu, Jonas ar kitoks), irgi griuvo, nešdamas statybinę plokštę, tai susigadino veidą, važiavo ligoninėn. Bet irgi laimingai, nieks nelūžo. Va taip atėjęs pieno sužinai … Skaityti toliau: Atlydys ir kaimo gėrybės

Negirk dienos be vakaro… 2015-01-23 19:32

Sako, negirk dienos be vakaro. Senolių išminties dera klausyti, todėl rašau vakare. Šiandiena man tikrai ypatinga. Jeigu pasitaiko dienų, kai vakare suvoki, jog taiip nieko ir nenutiko per visą dieną, tai būna ir kitokių, kai nuo ryto vis kas nors įdomaus įvyksta. Taigi, nuo ryto sulaukiau skambučio, jog mums nori pristatyti užsakytąją dušo kabiną. Toks džiaugsmas, nemoku apsakyt, kai pagyveni mėnesį be dušo 🙂 Nebijokit, murzini nevaikštom, mokam nusipraust ir kitaip, o dar kiek draugų turim su dušais ir voniom 🙂 Bet va dušo kabina kaimo troboje jau yra didelis žingsnis į civilizaciją. Žodžiu, džiaugsmas ne šiaip sau. Dar ryte … Skaityti toliau: Negirk dienos be vakaro… 2015-01-23 19:32

Vietinė statistika 2015-01-22 13:30

rytas Mūsų kaime šiuo metu yra 17 gyvenančių trobų. 18-ta tik atvažiuoja savaitgaliams. Kolūkio laikais kaime buvo virš 40 trobų, šeimų. Šita statistika – iš čia užaugusių ir šeimas auginusių, bei dabar jau anūkus turinčių kaimynų, taigi, nesumeluota. Panašių didesnių ir mažesnių kaimų 10km spinduliu apie miestelį – daugybė. Bet neskaičiuosiu. Užtat paties miestelio mokykloj apie 400 vaikų (kiekvienos klasės, kaip supratau, yra po vieną, tai apie 20-25 vaikų, taip įsivaizduoju, klasėje, o klasių 12, nes gimnazija). Darželyje apie 40 vaikučių, yra dvi grupės po maždaug 20 žirniukų ir pupyčių. Viena grupė mažulių iki 4m., ten ir mūsų mažiausiasis eina, … Skaityti toliau: Vietinė statistika 2015-01-22 13:30

Sodai sodai leliumai… 2015-01-20 21:36

kas pametė kanopą? Ši diena kažkokia ypatinga. Savotiškai susijaudinausi jos laukiau visą savaitę, o paskui ir rašyti apie ją. Šiandien važiavau į tradicinio lietuviško sodo rišimo pamoką. Kelionė nebuvo tolima, iki gretimo kaimo už kokių 15km. Bet įspūdinga nuo pradžios iki galo. Visų pirma, pakeliui, tupinčią ant beržo, pamačiau pelėdą. Tik jau nesakykit, kad na ir kas čia tokio, nes net aš, jau beveik kaimietė, senokai buvau mačiusi gyvą pelėdą. Aišku, kai tik stabtelėjau pasigėrėti, ji purptelėjo ir nuskrido… Nėr čia ko vėpsot visokiom vėplom. Ir, nors mano mažajam labai patinka dainuoti “išėjo tėvelis į mišką, …nušovė tėvelis pelėdą”, visgi, … Skaityti toliau: Sodai sodai leliumai… 2015-01-20 21:36

Mažasis rojus 2015-01-15 22:05

Tikriausiai neišvengiamai pirmieji blogo įrašai (neaišku kiek jų) bus apie man į akis krentančius akivaizdžiausius kaimo ir miesto skirtumus. Bet ko gero būtų neprasminga forsuoti ir rašyti apie ką nos kita, kai norisi rašyt būtent apie tuos skirtumus. Jie tokie įdomūs. Man smagu juos pastebėti, jaučiu, kad taip yra tik pradžioje, nes vėliau su viskuo susigyvensiu ir prarasiu įžvalgumą. Aš realiai suvokiu, kad lyginti miestą su kaimu yra kažkaip gana idiotiška, ir kad gal nėr prasmės nei tikslo. Bet tai vyksta manyje savaime ir norisi tuo pasidalyti. Turbūt todėl, kad man tai kelia teigiamus išgyvenimus. Yra kaip yra. Mūsų mažo … Skaityti toliau: Mažasis rojus 2015-01-15 22:05