patyrimaiParašykite komentarą

Kut-kudaaa kakariekūūūū

Ieva

Šiandien ypatinga diena – mūsų sodyboje nauji gyventojai! Šitos dienos aš tiek laukiau, kad net buvau apsirgusi “vištų karštine”…Garbės žodis, nežinau, kas man pasidarė, bet paskutinėm savaitėm au zyziau vištų, vištidės ir t.t. Dienomis skaičiau visokius forumus ir žiūrėjau nuotraukas su gražiomis vištidėmis. Naktimis sapnuodavau, kaip aš avo vištelėms beriu grūdus, seikėju negailėdama kvietelius iš didelio maišo, pilu vandenėlį….Proto užtemimas kažkoks, ne kitaip. Na, bet, pagaliau tiesiog ėmiau ir nuvažiavau į “arčiausiai” surastą paukštyną, auginantį dedekles višteles. Negaliu iki pat šiol teigti, kad vištelių atvykimui padarėme viską tobulai, pasiruošėme taip, kad oms būtų gera… Na, bet mano pastangų į visą … Skaityti toliau: Kut-kudaaa kakariekūūūū

patyrimaiParašykite komentarą

Beržų sula kalba apie žiemą ir apie vasarą

Ieva

2015-03-15 11:34 Jau daug metų nebuvau gėrusi beržų sulos. tiesą sakant, buvau užmiršus ją egzistuojant. Nors Norvegijoje pilna beržynų, niekas ten sulos neleidžia, tad ir man nešovė į galvą pabandyti. Nors vėlaiu radau norvegišką filmuką youtube, apie tai, kaip tą padaryt. Na, bet mūsų kieme Trečionyse auga didžiulis gražus beržas. Tad kaip tik dabar, sulos metą, buvo didelis įvykis mūsų namuos, ypač vaikams. vakar jie kartu su seneliu grežė berže skyles, taikė visokius būdus sulai nutekinti. Visgi geriausias budas pasirodė seniausias, iš mano tėčio vaikystės – kai sula bėga per storą vilnonį siūlą į butelį. Trylikamečiui buvo tikra atrakcija pamatyti, … Skaityti toliau: Beržų sula kalba apie žiemą ir apie vasarą

patyrimaiParašykite komentarą

Lietuva 2015-03-12 09:50

Ieva

Vakar šventėme Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų. Labai keistas jausmas, turiu pripažinti, ir galvoje kirba visokių minčių. Bet tai gal pirmi metai, kai taip gausiai visi vieni kitus sveikiname, nuoširdžiai džiaugiamės ir drįstame parodyti viešai, kad mes tikrai švenčiame, tikrai didžiuojamės esą lietuviais. Man kilo visokių prisiminimų iš tų laikų, kai man tebuvo 14 metų, kai kova už laisvę vyko realiai. Tiesa, mes, paaugliai, gal neprisidėjome prie tos kovos tiesiogiai. Vienok, kodėl gi ne. Aš tada jaučiausi suaugusi. Pamenu, kartu su klasioke po pamokų važiavome prie Seimo rūmų, lipome ant stogo, žvalgėmės aplink. Apačioj stūksojo barikados, kažkur, žinojome, važinėja rusų tankai. … Skaityti toliau: Lietuva 2015-03-12 09:50

patyrimaiParašykite komentarą

Grįžimo džiaugsmas 2015-03-10 19:52 

Ieva

Manęs vis visi klausia, ar nesigaliu grįžus į Lietuvą gyvent. Tai va, galvoju, imsiu ir pasidalinsiu mintimis apie tai. Visų pirma, mane šiek tiek stebina klausimo formuluotė – neklausiama, ar džiaugiuosi sugrįžus, bet ar nesigaliu. Tai va, mano brangieji, tvirtai ir garsiai galiu pasakyti – ne, tikrai nesigailiu. Nors mes, kaip tikri keistuoliai, grįžome tokiu nepatogiu laiku – žiemą – nepaisant to, radome kuo džiaugtis. Mano pačios gyvenimas pasikeitė labai – tiek veiklomis, tiek aplinka. Gerai pagalvojus, susidūriau su nemažai naujų iššūkių, nors čia ne užsienis, kalbos mokytis nereikia, bet vis dėlto. Adaptuotis naujoj aplinkoj reikėjo, nesutvarkyta buitis iš komfortiškos … Skaityti toliau: Grįžimo džiaugsmas 2015-03-10 19:52 

patyrimaiParašykite komentarą

Mūsų vidinis “interjeras“

Ieva

Be satyros, visai rimtai , iš 2015-02-18 14:09 Dar apie interjerą, tik jau be satyros. Aš dabar susimąsčiau…kas yra gražu? Mes vartome žurnalus, gėrimės internete ir TV “gražiais” interjerais. Puikūs baldai (kame jų puikumas – kiekvieną kart kitkame, o kartais tik kaina), dailūs kilimai, suderintos spalvos. Negana to, aibė žarstomų patarimų dėl spalvų, daiktų pasirinkimo ir t.t. be galo be krašto. Ir vis dėlto net geriausius prizus laimėjusiam interjere kakas gali jaustis “suknistai”, o kitas alpėti iš laimės. Tai kur čia šuo pakastas? Aš galvoju, visai ne prie ko yra visi tie pamokymai. Didelė dalis yra tiesiog maketingas, kuris plauna smegenis, … Skaityti toliau: Mūsų vidinis “interjeras“