Sakoma, kol žmogus savo gyvenime patiria pirmųjų kartų, tol jis gyvena. Man pirmieji kartai tarsi rodiklis, kad kažką naujo patyriau, kažko naujo išmokau. Šiaip jau pagalvojus, šiemet patyriau kaip niekad daug pirmųjų kartų. Kartais jausdavausi tokia nežiniukė, lyg mažas vaikas, klausinėdavau iki smulkmenų kaip kokia pirmokė. Bet kadangi pati esu truputį pedagogė, tai žinau, kad taip reikia, tai sveika ir naudinga – klausinėti ir išbandyti. Nes tik taip atrandame, darome naujas išvadas, bandome vėl ir vėl, ieškome kažko, tinkamo sau. Taigi, šių metų pirmieji kartai. Pirmą kartą turiu tokį – mandalos formos daržą. Mandala mano gyvenime užima labai ypatingą vietą. Jau kokius … Skaityti toliau: Pirmas kartas. 2016 m. rugsėjis

Mūsų naujai (vasario pabaigoje) įsigytos vištaitės dailios, nors ir labai bailios buvo pirmąsias savaites. Tiesa, prieš pasakodama apie naująsias, turėčiau pasiaikšinti, kur prapuolė mano pernai taip gražiai aprašytosios Margutė, Magdutė ir kokia dar ten buvo viena vardu?… Pati nebepamenu. Bet esmė tokia, kad mūsų kalaitė Maja, pernai rugsėjį paskerdė 3 mūsų ir 2 kaimynų vištas. Nusinešė patyliukais ir sutvarkė su viskuo, net plunksnų neliko, taigi, įtarimus ant savo galvos užsitraukė tik tada, kai vieną sykį aš pati ją pamačiau lekiančią keliu su višta dantyse… Tuomet greituoju būdų teko spręsti jos laisvės ribojimą ir nuo to laiko Maja buvo pririšta ant … Skaityti toliau: Baltramienė ir kiti vištų reikalai