Greitis, efektyvumas ir tuštuma: apie pasaulį, kuris nebemoka sustoti

Šįryt klausiausi vienos astrologės pamąstymų apie mūsų visuomenės pokyčius, kaip žmonės nebenori mokytis, kaip yra prikepta neprofesionalių “ekspertų“ visose srityse, ir kas mūsų laukia ateityje su tokiais sparčiais tempais šiuose pokyčiuose, kai dirbtinis intelektas (DI) tampa mums patarėju ne tik astrologijoje, bet ir visur kitur. Kitaip tariant, tampame tokia truputį viduramžių visuomenė, kur patiems nebereikia galvoti, užtenka tikėti “lyderiais“, pasiduoti kažkieno valdymui ir tiesiog taip egzistuoti. Astrologė, aišku, kvietė diskusijai, pradžioje maniau parašyti komentarą. Bet trumpai pasisakyti tokia plačia tema nesugebu, tiesiog besiklausydama panirau į savo mintis, ir nutariau, kad laikas tiesiog išrašyti tą savo nuomonę. Neturiu iliuzijos, kad ta … Skaityti toliau: Greitis, efektyvumas ir tuštuma: apie pasaulį, kuris nebemoka sustoti

Laiko suvokimas: Kodėl jo vis trūksta?

Kaip seniai berašiau ką nors. Visas rašymas vyksta galvoje. Vis atidėlioju prisėsti ir išties išsirašyti. Galvoju, tikriausiai dėl to, kad visko yra per daug. Viskas vyksta per greitai. Nebesugebu išdėlioti veiklų dienoje taip, kad užtektų laiko svarbiausiems dalykams. Bet rašymas tik galvoje – nepadeda. Tai nėra tas pats, kas išlieti mintis į sakinius, kažką rišliai išpasakoti. Paskutiniu metu vis pagalvoju ir su kažkuo pasikalbu apie laiko tėkmės pojūtį. Aplink tik ir girdžiu – nieko nespėju, visada skubu, nėra jokio lėtumo, nėra laiko. NĖRA LAIKO. Įsiklausau į šitą, bene dažniausiai girdimą frazę. Svarstau, ar jo išties nėra, to laiko, ar mes … Skaityti toliau: Laiko suvokimas: Kodėl jo vis trūksta?

LIEPA IR VĖL

Laikas lekia kažkokiu kosminiu greičiu. Nors atrodo, gyvenu neskubėdama, įkvėpdama kiekvieną akimirką, vis dėlto, jis tarsi smėlis tarp pirštų…nespėju visko pagauti, užfiksuoti. Gyventi kaime – gyventi gamtos ritmu. Esi visuomet nuo jos priklausomas, turi į ją įsiklausyti, stebėti ir pastebėti, kad laiku atliktum ką reikia, kad spėtum susirinkti derlius. Neseniai daviau interviu ir gavau klausimą – kaip atrodo eilinė mano diena dabar, vasarą. Pirma atlėkusi mintis į galvą – na, aš nieko ypatingo neveikiu. Ir iš karto po jos sekė prisiminimai, kas tas “niekas“, kurį aš čia taip jau intensyviai veikiu… Uogos. Rinkimas, stiklainiai, virimas, konservavimas. Daug uogų, vienos po … Skaityti toliau: LIEPA IR VĖL

HARMONINGAS KOSMOSAS, Į KURĮ NORISI GRĮŽTI

Nebetoli ta akimirka, kai visi metmenų siūlai bus tolygiai įtempti ir, numynus pakojas, prasivers žiotys – mistiškieji siūlų vartai, pro kuriuos vikri kaip žuvis šaudyklė praslys tarp metmenų, ištiesdama ataudų siūlą, tarsi pradėdama naujo audinio naują istoriją.  Ką papasakos vienos ir kitos spalvos siūlas? Kiek valandų prabėgs, šaudant pirmyn ir atgal šaudykles, trinant šeivas, minant pakojas, takšint muštuvais? Kiek milijonų kartų pirštai lies siūlus, įkraus juos savo energija, glostys, mazgys, riš, vynios…? Rankomis išaustas audinys šiai dienai yra neįkainojamos vertės. Mes tiesiog per daug pripratę pirkti pramoninę tekstilę, išmesti nebereikalingą. Visko norime greitai, dabar ir čia.  Audimas man yra ne … Skaityti toliau: HARMONINGAS KOSMOSAS, Į KURĮ NORISI GRĮŽTI

RYTAS arba ROMANTINIS REALIZMAS XXI a.

Pabundu nuo šviesos pliūpsnio tiesiai į akis. Nors viena koja dar sapne, akys taip stipriai sumerktos, kad net norėdama nesugebu jų praplėšt… pirma mintis tokia niurzganti: kodėl durys praviros ir dar ta šviesa koridoriuj? Dešine ranka mosteliu lovoje greta…tuščia. Mintys greit rikiuojasi galvoje, dar patikrinu žadintuvą – 6.05… Mano žmogus visada keliasi pirmas, kartais taip anksti, kad nejuntu kada lova ištuštėja, bet koridoriaus šviesos nejungia, tyliai būna virtuvėj su pasaulio naujienomis ekrane. Miegamojo durys praviros – prisimenu girdėjus dar ir puodus barškant sapnuose – kartais jis jas palieka, nenorėdamas manęs pažadinti su rankenos “takšt”.  Šiaip ne taip išsiridenu iš šilto guolio, einu prie laiptų – viršuje irgi šviesos, mažas šurmulys.  Skaityti toliau: RYTAS arba ROMANTINIS REALIZMAS XXI a.

PRISITAIKYTI

Jeigu neturi ką pasakyti, tai geriau patylėk. Jeigu neturi ką GERO pasakyti, tai juo labiau patylėk. O jeigu turi ką pasakyti, ir dar gero, tai… sakyk? O kas tau sakė, kad tavęs kas nors klausysis? Mūsų laikais tiek daug sakančių, kalbančių, šaukiančių – tiek realiai, tiek virtualiai, ir tiek mažai besiklausančių. Aš vis galvodavau – kodėl taip? Kodėl tiek daug mūsų yra kalbančių, ir tiek mažai mes girdime vieni kitus? Kaip ten sakoma, Dievas ne šiaip sau davė mums dvi ausis, ir tik vieną burną… Bet štai visai neseniai tokią įžvalgą gavau, tiesiog, bemąstydama prie puodų – labai kasdieniška meditacijos … Skaityti toliau: PRISITAIKYTI

Tėvo diena artėja

Sveiki, senokai čia berašiau. Tai aišku, prapuoliau daržuose, o dar ir buvau susirgusi, tai trys savaitės iškrito iš gyvenimo. Bet rašymas yra tas malonumas, kurio nepajėgiu atsisakyti, todėl jis vyksta net kai nepasidalinu su jumis. Šiandien dalinuosi tik nuoroda, bet straipsnis mano. Pradėjom gražų bendradarbiavimą su tinklaraščiu tenkurnamai.lt ir jo kapitone Sigita Petrunina. Man smagu, kad galėsiu rašyti tokiai gražiai, jaukiai svetainei, kuri labiausiai yra apie namus, bet ne tik. Joje rašys daugiau autorių, ne tik aš ir Sigita, todėl manau, jog bus ir žavu, ir įdomu, ir naudinga. Tai nereiškia kad mano gyvenimaskaime.com sustos. Tikrai ne. Bet ko gero … Skaityti toliau: Tėvo diena artėja