Nieko nespėju…

Mintis apie tai parašyti kilo vakar, perskaičius kolegės daržininkės Lauros pasisakymą /pasiguodimą veidaknygės grupėje, kad ji nieko nespėja. Esu sau pasakiusi, kad dalinsiuosi tik tomis mintimis, kurios kažkam gali būti naudingos arba teiks teigiamą poveikį (kaip kad mano grožiniai parašinėjimai). Visada galvojau, kad tokia tema daugių daugiausiai tinkama draugių pašnekesiui prie kavos, o ne rašymui apie ją. Visgi, iš Lauros posto komentavimo aktyvumo, suprantu, kad tai yra aktualus klausimas, ir kad galbūt mano asmeninė patirtis bent kažkuo galėtų pagelbėt ieškantiems sprendimų (tiems, kurie nori tik pasiguosti ir išsikalbėti, tikrai nesieikiu patarinėt 🙂 Aš pati gyvenu labai aktyvų gyvenimą. Turiu daug … Skaityti toliau: Nieko nespėju…

Gyvas daržas Kovo mėn. rašinys (“Sodo spalvos“, nr. 3)

Mano palangė tarsi mažytės džiunglės, kur jau milžiniškais tapę mėsingi brugmansijų lapai ir stori kotai tarsi lijanos besistiebiančioms paprikoms ir tuoj prasikalsiantiems pomidorams. Šiemet buvau apdovanota – vietoje anksčiau turėtos vienintelės palangės namuose gavau visas keturias! Įsivaizduojate, ką tai reiškia mano užmojams ir toms vargšėms palangėms? Jeigu sausį dar sugebėjau santūriai megzti prie šnekančio židinio, tai vasarį jau per jaunatį pasėjau paprikas. Aišku, užmiršusi priesaiką sau sėti tik tas vienas, baltąsias, kurių sėklas gavau iš draugės. Dar sausį apsirūpinau saldžiomis ir aitriomis paprikų sėklomis, nors, prisiekiu, tikinau save, kad man visai nereikia daug… Et, kasmet tas pats su mumis, daržininkais. … Skaityti toliau: Gyvas daržas Kovo mėn. rašinys (“Sodo spalvos“, nr. 3)

Apie mane ir mano lėles

Sveiki, visai pamiršau pasidžiaugti čia su Jumis, kad Prienų krašto portalas “Krašto vitrina“ vėl parašė apie mano kūrybą 🙂 Labai smagu, kai jaunas vaikinukas sugalvoja parašyti apie savo krašto “įdomią asmenybę“ ir iš visų įdomių pasirenka pakalbinti mane 🙂 kviečiu paskaityti čia: http://kvitrina.lt/ieva-motiejauske-i-lele-as-sudedu-viska-ka-turiu-geriausio/ Šiuo metu raizgau vėl 5 naujus projektus, ir niekaip nerandu laiko parašyti daugiau, nes ir lauko darbai po trupučiuką prasideda, o aš gi noriu visur spėti ir viską aprėpti… Būkite kantrūs, ir tikrai papasakosiu kažko įdomaus, nes Gyvo daržo gyvenime tuoj prasidės tikras renesansas! Ačiū, kad esat! Skaityti toliau: Apie mane ir mano lėles

Laimė slypi… kur?

Šiandien Tarptautinė Laimės diena. Pastaraisiais metais tapo itin populiaru rašyti apie laimę – kaip svarbu žmogui jaustis laimingam, kur reikia ieškoti laimės, pilna įvairių receptų, patarimų – nuo tantrinių meditacijų iki psichoterapijos – kaip atrasti tą laimę, kaip išlaikyti ją visada, nuolat jaustis laimingam ir pan. Tai nesibijokite, aš apie tai nerašysiu, nes, kaip eilinė žemės dulkė, tvirtai tikiu, kad laimės recepto būti negali, nes jei jau Dievas mus tokius skirtingus sutvėrė, tai kaip galėtų duoti vieną receptą visiems?? Kita vertus, ir dešimties ar daugiau žingsnių į laimę teorijomis netikiu, nes man atrodo, kad laimė, kaip ir nelaimingumas ar kiti … Skaityti toliau: Laimė slypi… kur?

Tu supranti, kad gyveni kaime, kai…

*giminaičiams ir draugams tave aplankyti yra toliau, negu tau – aplankyti juos 🙂 *artimiausioje parduotuvėje nerandi vegetariško ar veganiško maisto, ir net sezoninių daržovių, ką jau kalbėti apie atvežtines *žinai ir matai visus, kas važiuoja keliu pro tavo namus, nes per dieną pravažiuoja ne daugiau nei 10 mašinų ir traktoriai ar kita ŽŪ technika *vasarotojai kaimynai išvažiuoja į miestą, o tu pasilieki * padžiauni skalbinius lauke ir staiga turi skubiai juos nusirinkti, užuodęs, kad šiandien kaimynas mėžia laukus *šešiametis sūnus aiškina telefonu skambinančiam žmogui, kad tėvelis ir mamytė išėjo kapoti vištytėms galvyčių *geri rytinę kavą ir stebi pro langą stirnas, … Skaityti toliau: Tu supranti, kad gyveni kaime, kai…

Vasaris (rašinys iš žurnalo “Sodo spalvos“ nr.2

Žvarbu šiandien. Žingsniuoju girgždančiu baltutėliu sniegu mūsų kaimo keliuku, žvelgdama į rytus. Saulė tokia didelė ir raudona, ką tik nedrąsiai vos grybštelėjo šarmotas pakelės ąžuolų šakas, o dabar sustingusi atsuka savo šviesų veidą į mane. Stovime abi, tokios mažos viena kitai, tokios tolimos fizine prasme, bet tokios seseriškai artimos širdimis… Šios akimirkos neįkainojamos, trumpos ir labai brangios, kai mudvi galime pabūti vienos, niekieno netrikdomos, iki dugno atviros. Siunčiu Saulei savo meilę, nes kuo gi dar galėčiau ją labiau pradžiuginti? O ji mane pripildo tokios švarios vaiskos, kad manyje nebeliktų vietos abejonėms. Vaiskos, švaros ir šviesos įkvepiu su kiekvienu šaltu spinduliu. … Skaityti toliau: Vasaris (rašinys iš žurnalo “Sodo spalvos“ nr.2

Dahlia Tisa – Jurginėlė Tisa

Sveiki mielieji. Kadangi mūsų kaimą pavasaris aiškiai aplenkė ir su vėju nurūko į kitus Lietuvos pakampius, tai aš vis dar turiu laiko ką nors parašyti šalia kitų savo darbų, nors jų pastaruoju metu vis daugėja. Bet tai reiškia, kad gyvenu nenuobodžiai, nuolat kažko išmokstu, taigi, tikėtina, turiu šansų tobulėti. Be to, tai padeda išvengti rutinos. Na, šios viešnios iš tiesų visai išvengti negalime nė vienas, ypač tie, kurie auginame vaikus, bet vis dėlto šiokią tokią įtaką rutinai daryti galime, varijuodami savo veiklas. O aš tą daryti turiu tikrai daug galimybių. Dėstymas ir mokytojavimas manyje ugdo vienokias savybes, rašymas – kitokias, … Skaityti toliau: Dahlia Tisa – Jurginėlė Tisa