Pirma mintis rašyti tokią knygą kilo tada, kai pasigedau lietuvių kalba patogaus įrankio – kalendoriaus tipo -, kuriame rasčiau kiekvieno mėnesio darbus tarsi priminimą, bet be papildomų informacijų apie chemines trąšas arba reklamų tam tikrų susijusių su daržu reikmenų ir pan. (mane šalutinė informacija neretai “išveda iš kelio“ – pradedu ja domėtis, užmiršusi, dėl ko atsiverčiau tą kalendorių. Anksčiau esu turėjusi ir plėšomų lapelių sieninius kalendorius (tie būdavo labiau juokingi, nei naudingi), ir sėją pagal mėnulį (per daugybę metų visgi nepritaikiau žinių, nelimpa man jos, nors tu ką, dirbu tada, kada noriu ir galiu, o ne pagal mėnulį). Taip pat įvairių kitų kalnedorių buvau išmėginusi – plakato tipo sieninių ir kaip knygų.

Negaliu teigti, kad jie visi niekam tikę. Aišku kad ne. Bet mes turbūt visi labai skirtingi, ir kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Be to, savo Instagram paskyroje @gyvasdarzas vis sulaukdavau sekėjų klausimų kada ką sodinti, arba kodėl taip ir kitaip darau, arba, kaip reikėtų daryti. Šią žiemą kažkaip susivokiau, jog mano galva ir ilgametė praktika jau tiek pilna žinių, kad laikas jas suguldyti į lentynas, t.y. sudėlioti taip, kad iš pabiro kratinio išeitų kas nors naudingo ne tik man, bet ir kitiems. kadangi man nesvetima rašymo dovana, pirma mintis ir atėjo – surašyti. Nes video kurti dar nemoku, ir kol kas nesijaučiu tą sugebanti. Mokymų vesti karantinas neleidžia, be to, gyvenant gana atokiai nuo didžiųjų miestų, suprantu, jog būriais mokiniai pas mane nevažiuos… (o gal? 😀 parašykite, kas norėtų, gyvas kontaktas visada labai smagu ir šių vartų tikrai dar neuždarau, tik laikinai laikau privertus).

Kai jau pradėjau rašyti, norėjau, kad atsivertęs turinį, skaitytojas galėtų susirasti tiksliai, ko jam reikia, ir nebūtina skaityti viską iš eilės. Šiuo principu pernai parašiau kitą knygą – apie lietuvių tautodailės tradicinius kūrinius, tai tarsi vadovėlis pagalbininkas. Tokios norėjau ir šios atmintinės.

Kas geriau galėtų save pagirti, jei ne pats… Tikrai, esu patenkinta rezultatu! Darbas buvo didesnis, nei pradžioje įsivaizdavau – galvoje žinių daug, viskas patikrinta praktikoje, tačiau tikrinau ir kitus šaltinius, nes tikrai nesinorėjo kaži kokių pievų prirašyti. Kėliau sau šiuos tikslus:

1. užnorinti skaitytoją turėti gyvą, gamtinį daržą, kuriame vyktų daržininko ir žemės bendrystė, draugystė ir tas buvimas teiktų abipusį džiaugsmą;
2. aprašyti kuo trumpiau ir aiškiau pagrindinius gamtinės daržininkystės principus;
3. sudėlioti darbų kalendorių – atmintinę, kurią gali turėti telefone, ar, prireikus, atsispausdinti, ir neužmiršti svarbių dalykų, kurie būtų vienoje vietoje, o ne išmėtyti per kelis skirtingus profilius ar knygas.

Man atrodo, kad visus šiuos tikslus “Gyvo Daržo atmintinė“ išpildo. Galiausiai sumaniau, jog į knygą galiu sudėti visas anksčiau parašytas Gyvo Daržo istorijas, nes jos gražios ir šmaikščios, o dar pilnos visokių mažų paslapčių!

Tad jeigu dar abejoji ir neįsigijai – kviečiu tai padaryti mano elektroninėje parduotuvėje. 1 euras/mėn ir tu turėsi nesenstantį kalendorių bei žinių apie gamtinį daržą!

https://gyvenimaskaime.wordpress.com/2021/04/05/gyvo-darzo-atmintine/

Ačiū kad skaitai ir remi mano veiklą. Man tai svarbu!

Ieva