Receptai

Druska, maisto papildai ir skanintojai

Šiemet aš ypatingai daug dėmesio skyriau druskoms. Ne, ne toms, kurios ėda mums nugaras, trukdo judėti ir gyventi. Bet toms, kuriomis gardiname savo maistą, tiesiog sūdome, konservuojame ir pan. Pirmąją prieskoninę druską gaminau užpernai, pagal vienos puikios šeimininkės ir šiaip geros moteriškės  receptą (Ina, ačiū!). Uždaryta stiklainėlyje ji ir po metų kvepėjo beveik taip pat gardžiai kaip ir naujai padaryta, todėl kitąmet vėl gaminau tokią pačią. Na, o šiemet…Šiemet man tiesiog panūdo eksperimentuoti su skoniais, nes o kodėl gi ne? Juk druska puikus konservantas, vadinasi, bet ko pridėjus į ją, galime gauti skonių įvairovę. Be visko, kita priežastis, kodėl susirūpinau druskomis – mano vaikai. Jie nelabai mėgsta skanintis valgius prieskoniais, bet labai mėgsta sūdyti. Net jei pasūdyta gaminant, jiems labai smagu imti druskinę ir barstyti dar ir dar, ir dar… Pasibarsto vienas, žiū, jau ir kitas, ir trečias, žodžiu, visiems reikia, nes gi nebūsi už brolį prastesnis.

Kadangi šiemet buvo toks geras ir gausus pomidorų derlius, tai druska su džiovintais pomidorais buvo pirmoji, užgimusi mano galvoje ir netrukus atsiradusi ant stalo. Puikaus aromato, gražios išvaizdos (miela matyti tuos smulkius pomidorų gabalėlius, tokios sodriai raudonos spalvos, byrant iš malūnėlio tiesiai ant maisto), tikrai pavykusi. Recepto nėra, tiesiog imate džiovintus pomidorus, juos kaip nors susmulkinat, kavamale ar blenderiu, ar grūstuvu, ir įpilate stambios akmens druskos. Viskas. Turite puikų prieskonį. Man ši druska nepakeičiama ne tik salotoms ar daržovėms apskritai, bet ir makaronų, ryžių patiekalams, picai ar tiesiog pasibarstyti ant riekės juodos duonos su sviestu. Pasaka!

Antroji druska – mano sugalvota Žalioji su pertažolėmis ir mėtomis. Norėjau, kad druska kvepėtų ypatingai. Mėtų visada turiu, bet kaip prieskonį jas naudoju gana mažai. Nutariau tai pakeisti. Rugpjūčio pradžioje pasodinau naujoje vietoje keletą šakelių šokoladinės mėtos. Tos tamsiais lapeliais, ypatingai stipraus skonio ir kvapo. Ir ką jūs sau manot, jos subujojo ten po kelių savaičių, galėjau priskinti didžiulį glėbį. Taip pat šiemet turiu pirmamečių petražolių, kurios ypač vešlios, visko gausios, dailios ir kvapnios. Taigi, petražolių ėmiau kiek didesnį glėbi, mėtų kiek mažiau, supjausčiau, įjungiau blenderį ir įbėriau druskos. Viskam susimaišius, tapo sodriai žalios spalvos prieskonis. Proporcijų nepasakysiu, aš tokia šeimininkė – viską darau iš akies. Bet bandykite, ir jums tikrai pavyks. Niekas geriau už jus nežino, kas jums skanu. Tokią druską pagamintą reikia keletą dienų pradžiovinti, laikant atvirame dubenyje, retkarčiais pamaišant. Paskui galima supilti į sandarų indą.

pomidoru ir zalio druska.jpg

Kadangi šie abu variantai labai patiko, pasidariau dar trečiąjį – į ką tik minėtą žalią druską įdėjau ir sutryniau keletą skiltelių šviežio česnako. Gavosi griežtesnio skonio, bet puikiai tinkanti marinavimams, druska.

Bet pats didžiausias mano šios vasaros atradimas – ačiū bičiulei Linai – tai sėklų druska. Tiesą sakant, Lina ją pavadino gomashio (gomašio, vardas japoniškas), kas iš tiesų reikštų sezamų druska, ir ji maišoma santykiu 5:1. Visgi tas gėris, kurį ragavau pas Liną, o vėliau panašų pagaminau pati savo virtuvėje, yra vertas prakilnesnio vardo (tuoj sužinosite, kodėl). Sėklų jame – 8 dalys, o druskos tik 1. Tai, mano galva, turėtų vadintis maisto papildu, turint galvoje vertę tų sėklų, kurias sudedame. Čia užrašysiu tai, ką dėjau pati, bet manau, kad galimi įvairiausi variantai, skonio reikalas.

Maisto skanintojas „Skanutė“

Sezamai

Linų sėmenys

Bolivinė balanda

Moliūgų sėklos

Saulėgrąžos

Ispaninio šalavio (chia) sėklos

Kmynai

Kanapės

Akmens druska

skanute.jpg

Kiekių nerašau, nes ir pati nesu tikra, kiek ko dėjau, nes vėliau dar ragavau ir dėjau papildomai to, ko atrodė, kad trūksta. Eiga tokia:

Visas, kurias mėgstate, sėklas (galite kažko nedėti, pakeisti kuo kitu) paskrudiname sausoje keptuvėje. Skaičiau straipsnį, kur buvo pabrėžta sezamų skrudinimo svarba gaminant gomashio – nuo paskrudinimo laipsnio priklausys šio prieskonio skonis, kvapas, tad šis darbas gana svarbus. Negalima palikti sėklų keptuvėje nė akimirkai, kad nepridegtų. Aš kantriai maišiau nesustodama, meditatyviai pašnibždomis burdama šventus žodžius ir mintyse linkėdama Skanutei tapti dosnia sveikatos dalintoja. Kai pakepiname, kiek mums atrodo, pakanka, atvėsintas sėklas sutriname blenderiu ar kitu panašiu virtuvės įrankiu. Aš nemalu iki visiškos košės, man patinka rupumas. Tuomet visą kiekį pasveriame, ir padaliname iš 8. Gautą vieną aštuntąją dalį įdedame druskos. Štai ir turime puikų maisto skanintoją, kupiną mineralų, vitaminų, aliejų ir gerųjų šeimininkės užkalbėjimų, kurių pats svarbiausias – Meilė. Mylime tai ką darome, mylime tuos, kuriems darome, mylime savo išmonę, ir tokiu būdu meilės pasaulyje padaugėja J

Aš dariau skirtingas skanutes – vieną su kanapėmis, be kmynų, o kitą – be kanapių, bet su kmynais. Skonis ir kvapas skiriasi gana reikšmingai, nors likusieji ingredientai sudaro didžiąją dalį masės. Bet kmynai prieskonį padaro tokiu lietuvišku, tarsi duona kvepiančiu. Tuo tarpu kanapės labiau prapuola mišinyje, aromatas švelnesnis.

Skanutę slepiu nuo savęs. Nes noriu valgyti šaukštais. Iš tiesų. Nenusakomai puikaus skonio papildas. Barstau visur, išskyrus ant termiškai apdorojamų valgių, t.y. barstau tik lėkštėje esantį valgį, nes tada geriausiai atsiskleidžia visos Skanutės savybės. Beje, man šis skanumynas žadina apetitą. Būkit saikingi.

Šiek tiek informacijos apie sėklas, kurias naudoju Skanutėje:

Sezamas.

Nepaisant to, kad sezamo sėklutėse susikaupia per 65 % riebiųjų aliejų, kuriuose yra net 82 % nesočiųjų riebalų rūgščių, nei sėklutės, nei pats aliejus neturi kvapo, o skoniu primena patį kokybiškiausią alyvų aliejų. Tačiau sėklas pakepinus, atsiranda malonus, riešutus primenantis kvapas. Sezamas sukaupia nemažai vertingų augalinės kilmės baltymų.Sezamo sėklos ir jų produktai veikia laisvinančiai.

Šaltinis: https://www.meniu.lt/naujiena/sezamas

 

Linų sėmenys

Linų sėmenys geriausiai iš visų augalinių priemonių padeda nuo parazitų. Linų sėmenys turi labai daug maistinių medžiagų. Juose yra 26 proc. baltymų, 40 proc. riebalų, 22 proc. angliavandenių, 8 proc. ląstelienos, 4 proc. pelenų. Linų baltymuose yra visų mūsų organizmui reikalingų amino rūgščių.

Šaltinis: https://www.moteris.lt/lt/sveikata/g-34773-linu-semenys-geriausias-vaistas-nuo-daugelio-ligu

Bolivinė balanda

Bolivinė balanda turtinga riebalų ir ląstelienos, magnio ir geležies, kalio, kalcio ir cinko, taip pat vittaminų В ir Е. Svarbu pabrėžti, kad bolivinė balanda neturi gliuteno – medžiagos, sukeliančios alergines reakcijas, todėl bolivinę balandą galima valgyti net alergikams.

  • Turi daug skaidulinių medžiagų.
  • Puikus baltymų šaltinis, turintis subalansuotą rinkinį žmogui reikalingų amino rūgščių.
  • Mažai cukrų ir sočiųjų riebalų.

Bolivinės balandos sėklos pasižymi beveik idealia aminorūgščių proporcija, dideliu kalcio, fosforo ir geležies kiekiu.

  • Sėklose yra 10-18 % baltymų, 4,1-8,8 % riebalų, ~60 % krakmolo, 3,4 % celiuliozės, 4,2 % pelenų. Pelenuose (nesudegančiuose likučiuose) 65 % sudaro kalis ir fosforas.
  • Kalcio ir geležies turi gerokai daugiau negu ryžiai, kukurūzai, kviečiai ar avižos.

 

Šaltinis: https://www.biosala.lt/blogs/biosala/bolivine-balanda-kvinoja-vitaminu-ir-baltymu-saltinis

 

Moliūgų sėklos

Moliūgų sėklos yra gausios ir vitamino E, kuris yra vienas iš naudingiausių antioksidantų, galinčių apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų žalos.

Moliūgų sėklose yra nikotino rūgšties ir D-chiro inozitolio. Pasak mokslininkų, kad šie ingredientai gali padėti palaikyti sveiką cukraus kiekį kraujyje.

Moliūgų sėklose yra fitoestrogenų. Tai junginiai, randami augaluose, ir turi panašias savybes kaip žmonių organizme randami estrogenai.

Triptofanas ir L-triptofanas yra svarbūs norint gerai išsimiegoti bei palaikyti normalią psichikos sveikatą.

Vitaminas A, vitaminas E, beta karotino, liuteinas ir zeaksantinas – visi junginiai, kurie gali padėti išlaikyti gerą akių sveikatą. Moliūgų sėklose yra visų šių medžiagų. Štai kodėl moliūgų sėklos gali būti galingas sąjungininkas apsaugant regėjimą.

Šaltinis: https://sveikata.lrytas.lt/gyvenu-sveikai/2016/09/14/news/valgysite-moliugu-seklas-kasdien-nustebsite-kas-pasikeis-1107776/

Saulėgrąžos

Saulėgrąžų sėklose yra dvi maistingosios medžiagos, kurios palaiko širdies ir kraujagyslių sveikatingumą, tai yra, vitaminas E ir folatas (medžiaga, kuri įeina į vitamino B sudėtį).

Saulėgrąžų sėklose yra daug fitosterolių, šie turi panašias fizines savybes į cholesterolį. Po atliktų įvairių tyrimų buvo nustatyta, kad fitosterolis palaiko sveiką cholesterolio lygį organizme.

Ketvirtadalyje puodelio saulėgrąžų sėklų yra daugiau nei 25 procentai rekomenduojamos magnio dienos normos. Magnis užtikrina apsaugą Jūsų smegenims, širdžiai, raumenims ir daugeliui kitų gyvybiškai svarbių organų. Magnis esantis saulėgrąžų sėklose skatina gerą nuotaiką.

Saulėgrąžų sėklose yra seleno – galingo antioksidanto ir reikalingo skydliaukės sveikatai.

Šaltinis: https://bukimsveiki.lt/5-priezastys-kodel-verta-valgyti-saulegrazas/

Ispaninio šalavio (chia) sėklos

Chia sėklose gausu:

Skaidulinių medžiagų, Omega 3 riebalų rūgščių, Aukštos kokybės baltymų, Vitaminų, Mineralų, Antioksidantų. Chia sėklos padeda: Apsisaugoti nuo širdies ligų ir diabeto, Pagerinti virškinimą, Gauti pakankamai omega 3 riebalų rūgščių.
Šaltinis: : http://www.asportas.lt/blog/chia-seklos/

Kmynai

  • Ajurvedoje kmynai vadinami šildančiais prieskoniais, kurie gerina kraujotaką, ląstelių aprūpinimą deguonimi , virškinimo veiklą. Dabar visos šios savybės yra patvirtintos įvairiais moksliniais tyrimais.
  • Kmynuose yra nemažai geležies, kuri labai svarbi vaisingo amžiaus moterims bei bręstančiam organizmui. Taip pat šiuo prieskoniuose yra magnio ir kalcio, kurie būtini kaulams, raumenims, sveikai širdžiai ir t. t.
  • Kmynai lengvina atsikosėjimą. Tai taip pat įrodyta moksliškai.
  • Kmynų vartoti sveika sergantiems diabetu, nes juose esančios veikliosios medžiagos padeda mažinti cukraus kiekį kraujyje.
  • Kmynai padeda malšinti galvos skausmą, migreną.
  • Kmynų arbata padeda mažinti menstruacijų spazmus bei užtikrina reguliarų ciklą.
  • Kmynų taip pat rekomenduojama vartoti tiems, kuriems sunku užmigti, vargina nemiga.
  • Kmynai šalina parazitus iš žarnyno.
  • Nėščioms moterims kmynų gėrimas gali padėti sumažinti pykinimą. Jis naudingas ir krūtimis žindančioms moterims, nes skatina pieno gamybą.

Šaltinis: http://priekavos.lt/viskas-ko-nezinojote-apie-kmynus/

 

Kanapės

Iš kanapių sėklų žmogaus organizmas įsisavina omega 6 ir omega 3 riebiąsias rūgštis, baltymus, vitaminus A, E, D ir didžiąją dalį B grupės vitaminų. Taip pat jos turtingos natrio, kalcio, dietinių skaidulų ir geležies. Reguliarus kanapių sėklų vartojimas gali padėti palaikyti gerą sveikatos būklę.

 

Į mitybą kanapių sėklas turėtų įtraukti tie, kurie rūpinasi širdies ir kraujagyslių sveikata. Jose esančios riebiosios rūgštys mažina blogąjį cholesterolį. Tai padeda palaikyti sveiką širdį ir neleidžia susidaryti apnašoms kraujagyslėms.

Kanapių sėklose esančios dietinės skaidulos gerina virškinimą, valo organizmą ir greitina medžiagų apykaitą. Jų rekomenduojama vartoti, kai vargina vidurių užkietėjimas ir pilvo pūtimas.

Šaltinis: http://priekavos.lt/kuo-naudingos-kanapiu-seklos/

3 mintys apie „Druska, maisto papildai ir skanintojai“

  1. Atgalinis pranešimas: Sriuba be mėsos – Gyvenimas Kaime

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s