Be satyros, visai rimtai , iš 2015-02-18 14:09 Dar apie interjerą, tik jau be satyros. Aš dabar susimąsčiau…kas yra gražu? Mes vartome žurnalus, gėrimės internete ir TV “gražiais” interjerais. Puikūs baldai (kame jų puikumas – kiekvieną kart kitkame, o kartais tik kaina), dailūs kilimai, suderintos spalvos. Negana to, aibė žarstomų patarimų dėl spalvų, daiktų pasirinkimo ir t.t. be galo be krašto. Ir vis dėlto net geriausius prizus laimėjusiam interjere kakas gali jaustis “suknistai”, o kitas alpėti iš laimės. Tai kur čia šuo pakastas? Aš galvoju, visai ne prie ko yra visi tie pamokymai. Didelė dalis yra tiesiog maketingas, kuris plauna smegenis, … Skaityti toliau: Mūsų vidinis “interjeras“

Pastaruoju metu baisiai daug rašiau mintyse. Jau tiek visko galvoj privirė, kad nebegaliu daugiau atidėlioti, griebiuosi “plunksnos” (ką daryt su pasenusiomis metaforomis? reiktų išrast naujas, bet prie viso šiuolaikinio moderno anos ne prie ko…). Na, svarbu, kad suprastumėt. Žodžiu aš čia vienaip galvojau, ir kitaip… ir sugalvojau, kad norint turėti POPuliarų blogą, reikia mokėti teisingai bloginti. Na, tipo, kad skaitytų daug liaudis, kažko ieškotų (ko nepametė), dalintųsi veidaknygėj, siūlytų savo draugams (atseit, rekomenduotų, nes be rekomendacijų šiais laikais esi visų užmirštas tundra). Va, ir savo nedidele galvosena išgalvojau, kad populiariausi ir skaitomiausi blogai yra apie interjero dizainą ir apie valgį. Pasauly, ne tik ant … Skaityti toliau: Mūsų kaimiškas interjeras

Sako, negirk dienos be vakaro. Senolių išminties dera klausyti, todėl rašau vakare. Šiandiena man tikrai ypatinga. Jeigu pasitaiko dienų, kai vakare suvoki, jog taiip nieko ir nenutiko per visą dieną, tai būna ir kitokių, kai nuo ryto vis kas nors įdomaus įvyksta. Taigi, nuo ryto sulaukiau skambučio, jog mums nori pristatyti užsakytąją dušo kabiną. Toks džiaugsmas, nemoku apsakyt, kai pagyveni mėnesį be dušo 🙂 Nebijokit, murzini nevaikštom, mokam nusipraust ir kitaip, o dar kiek draugų turim su dušais ir voniom 🙂 Bet va dušo kabina kaimo troboje jau yra didelis žingsnis į civilizaciją. Žodžiu, džiaugsmas ne šiaip sau. Dar ryte … Skaityti toliau: Negirk dienos be vakaro… 2015-01-23 19:32

rytas Mūsų kaime šiuo metu yra 17 gyvenančių trobų. 18-ta tik atvažiuoja savaitgaliams. Kolūkio laikais kaime buvo virš 40 trobų, šeimų. Šita statistika – iš čia užaugusių ir šeimas auginusių, bei dabar jau anūkus turinčių kaimynų, taigi, nesumeluota. Panašių didesnių ir mažesnių kaimų 10km spinduliu apie miestelį – daugybė. Bet neskaičiuosiu. Užtat paties miestelio mokykloj apie 400 vaikų (kiekvienos klasės, kaip supratau, yra po vieną, tai apie 20-25 vaikų, taip įsivaizduoju, klasėje, o klasių 12, nes gimnazija). Darželyje apie 40 vaikučių, yra dvi grupės po maždaug 20 žirniukų ir pupyčių. Viena grupė mažulių iki 4m., ten ir mūsų mažiausiasis eina, … Skaityti toliau: Vietinė statistika 2015-01-22 13:30

kas pametė kanopą? Ši diena kažkokia ypatinga. Savotiškai susijaudinausi jos laukiau visą savaitę, o paskui ir rašyti apie ją. Šiandien važiavau į tradicinio lietuviško sodo rišimo pamoką. Kelionė nebuvo tolima, iki gretimo kaimo už kokių 15km. Bet įspūdinga nuo pradžios iki galo. Visų pirma, pakeliui, tupinčią ant beržo, pamačiau pelėdą. Tik jau nesakykit, kad na ir kas čia tokio, nes net aš, jau beveik kaimietė, senokai buvau mačiusi gyvą pelėdą. Aišku, kai tik stabtelėjau pasigėrėti, ji purptelėjo ir nuskrido… Nėr čia ko vėpsot visokiom vėplom. Ir, nors mano mažajam labai patinka dainuoti “išėjo tėvelis į mišką, …nušovė tėvelis pelėdą”, visgi, … Skaityti toliau: Sodai sodai leliumai… 2015-01-20 21:36