Mes karaliai be karūnų
Vienas iš populiariausių iki šiol mano parašytų senojo tinklaraščio įrašų, spauskite ant nuorodos: Mes karaliai be karūnų Skaityti toliau: Mes karaliai be karūnų
Kategorija: patyrimai
Pirmas kartas. 2016 m. rugsėjis
Sakoma, kol žmogus savo gyvenime patiria pirmųjų kartų, tol jis gyvena. Man pirmieji kartai tarsi rodiklis, kad kažką naujo patyriau, kažko naujo išmokau. Šiaip jau pagalvojus, šiemet patyriau kaip niekad daug pirmųjų kartų. Kartais jausdavausi tokia nežiniukė, lyg mažas vaikas, klausinėdavau iki smulkmenų kaip kokia pirmokė. Bet kadangi pati esu truputį pedagogė, tai žinau, kad taip reikia, tai sveika ir naudinga – klausinėti ir išbandyti. Nes tik taip atrandame, darome naujas išvadas, bandome vėl ir vėl, ieškome kažko, tinkamo sau. Taigi, šių metų pirmieji kartai. Pirmą kartą turiu tokį – mandalos formos daržą. Mandala mano gyvenime užima labai ypatingą vietą. Jau kokius … Skaityti toliau: Pirmas kartas. 2016 m. rugsėjis
Baltramienė ir kiti vištų reikalai
Mūsų naujai (vasario pabaigoje) įsigytos vištaitės dailios, nors ir labai bailios buvo pirmąsias savaites. Tiesa, prieš pasakodama apie naująsias, turėčiau pasiaikšinti, kur prapuolė mano pernai taip gražiai aprašytosios Margutė, Magdutė ir kokia dar ten buvo viena vardu?… Pati nebepamenu. Bet esmė tokia, kad mūsų kalaitė Maja, pernai rugsėjį paskerdė 3 mūsų ir 2 kaimynų vištas. Nusinešė patyliukais ir sutvarkė su viskuo, net plunksnų neliko, taigi, įtarimus ant savo galvos užsitraukė tik tada, kai vieną sykį aš pati ją pamačiau lekiančią keliu su višta dantyse… Tuomet greituoju būdų teko spręsti jos laisvės ribojimą ir nuo to laiko Maja buvo pririšta ant … Skaityti toliau: Baltramienė ir kiti vištų reikalai
Vištos liko Lietuvoj
Na va, jau antra savaitė, kaip vištos mūsų ūkely apsigyveno, o vis dar neįsidrąsino. Ir ant joms įrengtų sūpuoklių nesisupa, anei ant gražiosios mano sumeistrautos laktos netupi… Gaidelis, vyras sakė, gieda rytais, ale aš pati miegu kietai, negirdėjau. O kadangi vištidė už ūkinio ne kiemo pusėj, tai nenuostabu. Mūsų kalaitė Maja su vištomis lyg ir apsiprato. Kai einu vištidėn, ir ji būtinai kartu. Pradžioj puldavo į lovį kombinuoto pašaro ėst, dabar eina tiesiog su vištom pasisveikint. Žiūri, tebi, uosto, bet nepuola. Tai gerai. Katinas Ryžis pirmomis dienomis parodė visą naglumą, sykį radau Baltramiejų užspiestą kampan ir apipešiotom plunksnom, užlaužtais sparnais … Skaityti toliau: Vištos liko Lietuvoj
Kut-kudaaa kakariekūūūū
Šiandien ypatinga diena – mūsų sodyboje nauji gyventojai! Šitos dienos aš tiek laukiau, kad net buvau apsirgusi “vištų karštine”…Garbės žodis, nežinau, kas man pasidarė, bet paskutinėm savaitėm au zyziau vištų, vištidės ir t.t. Dienomis skaičiau visokius forumus ir žiūrėjau nuotraukas su gražiomis vištidėmis. Naktimis sapnuodavau, kaip aš avo vištelėms beriu grūdus, seikėju negailėdama kvietelius iš didelio maišo, pilu vandenėlį….Proto užtemimas kažkoks, ne kitaip. Na, bet, pagaliau tiesiog ėmiau ir nuvažiavau į “arčiausiai” surastą paukštyną, auginantį dedekles višteles. Negaliu iki pat šiol teigti, kad vištelių atvykimui padarėme viską tobulai, pasiruošėme taip, kad oms būtų gera… Na, bet mano pastangų į visą … Skaityti toliau: Kut-kudaaa kakariekūūūū
Beržų sula kalba apie žiemą ir apie vasarą
2015-03-15 11:34 Jau daug metų nebuvau gėrusi beržų sulos. tiesą sakant, buvau užmiršus ją egzistuojant. Nors Norvegijoje pilna beržynų, niekas ten sulos neleidžia, tad ir man nešovė į galvą pabandyti. Nors vėlaiu radau norvegišką filmuką youtube, apie tai, kaip tą padaryt. Na, bet mūsų kieme Trečionyse auga didžiulis gražus beržas. Tad kaip tik dabar, sulos metą, buvo didelis įvykis mūsų namuos, ypač vaikams. vakar jie kartu su seneliu grežė berže skyles, taikė visokius būdus sulai nutekinti. Visgi geriausias budas pasirodė seniausias, iš mano tėčio vaikystės – kai sula bėga per storą vilnonį siūlą į butelį. Trylikamečiui buvo tikra atrakcija pamatyti, … Skaityti toliau: Beržų sula kalba apie žiemą ir apie vasarą
Lietuva 2015-03-12 09:50
Vakar šventėme Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų. Labai keistas jausmas, turiu pripažinti, ir galvoje kirba visokių minčių. Bet tai gal pirmi metai, kai taip gausiai visi vieni kitus sveikiname, nuoširdžiai džiaugiamės ir drįstame parodyti viešai, kad mes tikrai švenčiame, tikrai didžiuojamės esą lietuviais. Man kilo visokių prisiminimų iš tų laikų, kai man tebuvo 14 metų, kai kova už laisvę vyko realiai. Tiesa, mes, paaugliai, gal neprisidėjome prie tos kovos tiesiogiai. Vienok, kodėl gi ne. Aš tada jaučiausi suaugusi. Pamenu, kartu su klasioke po pamokų važiavome prie Seimo rūmų, lipome ant stogo, žvalgėmės aplink. Apačioj stūksojo barikados, kažkur, žinojome, važinėja rusų tankai. … Skaityti toliau: Lietuva 2015-03-12 09:50
GYVENIMAS KAIME 