Gyvas daržas 2

Ne tai kad ruduo, dar ne, dar vasara kalendoriuje skaičiuoja paskutines dienas. Bet kažkoks ilgesys į širdį braunasi, žvelgiant į dangų. Užvakar gandrus išlydėjau, mintyse. Nes jau beveik savaitę nebegirdėt kalenančio šnekučiavimosi nei rytą, nei vakarą. Šiandien vėl, nei iš šio, nei iš to, gervės klykdamos virš kiemo praskrido. Vakar tik viena gervė, kokia paklydėlė,Daugiau: „Gyvas daržas 2“

Gyvas daržas

Kukurūzai šlama vėjyje kaip kokie pletkininkai, kol aš susilenkusi lysvėje skabau milžiniškus runkelių lapus mūsų išpuikusiom vištom. Kukurūzus tyčia susodinau keturiom eilėm daržo krašte, kad užstotų vėją. Kai kurie jų jau iškėlę grėsmingas savo šluotas į dangų, tarsi sako šalia išsidriekusiems arbūzams: pažiūrėkit, kokie mes dideli, o jūs ten, pažeme raitotės… Iš tiesų, prisiraitę anie,Daugiau: „Gyvas daržas“