Jonažolė savo vardu reikšmę man įgijo tada, kai susilaukiau savo Jonuko. Iki tol ji man buvo eilinė vaistažolė. Graži, mėgstama laukų žolelė, kurią daugybę metų rinkdavau ir džiovinau arbatoms. Žinojau, kad tinka nuo peršalimo ir pan.

Vėliau, kai Jonas jau tapo šio pasaulio gyventojas, o aš tapau Gyvo Daržo daržininkė, žoles ėmiau matyti kiek kitaip. Stebėjau, kaip skirtingai jos renkasi augimvietes, pradėjau suprasti, kad pasėti/pasodinti augalą (nes jo nori) – dar nereiškia, kad tu jau jį turėsi savo želdyne ir jis augs. Pajutau, kad augalai kažkaip su mumis kalba ir daug dalykų gali papasakoti. Ir ne, tai ne “bobučių paistalai“, taip tiesiog gamtoje yra. Dar, supratau, jog pasakymas “kur tavo mintys, ten – energija“ yra gryniausia tiesa. Ir kad mes apskritai daugybę dalykų matome būtent savo autentišku žvilgsniu, o ką jau kalbėti apie jausmą.

Jonažolės arti mūsų sodybos niekada neaugo. Mus supa dirbami laukai, tik kiek tolėliau esama šiokių tokių laukinių pievų. Kadangi tomis pievomis braidau kasmet nuo ankstyvo pavasario, jau daugmaž “žinau“, kur vieni ir kiti augalai mėgsta augti, ten juos randu ir renku žoliaudama. Tačiau su metais pastebiu, kaip elegantiškai visgi augalai “vaikšto“ pievose. Nėra taip, kad jie vien tik tupi konkrečioje vietoje. Ir, žinoma, priklausomai nuo sezono, orų, jie tikrai ne kasmet klesti. Būna metų, kai jų net nėra, o paskui žiū, vėl išauga.

Na, bet, šiaip ar taip, artimiausios jonažolės mūsų kaimo prieigose auga maždaug 2km nuo namų, ten, kur daugiau laukinių pievų ir sunku prieiti. Tačiau prieš gerus 4 metus ankstyvą pavasarį Gyvam darže pastebėjau naują augalą. Žinote, kol augalėlis mažas, nėra lengva nepatyrusiai akiai jį atpažinti – juk kol neauginame, viso gyvavimo ciklo nematome, tai tikrai visi tie žolynų lapai panašūs atrodo. Kadangi savo darže didelės tvarkos nepalaikau, jame karts nuo karto apsigyvena ne tik tai, ką sėjų ar sodinu pati, bet ir tai, ką atneša iš pievų. Kadangi lapeliai man pasirodė gražūs ir nepanašūs į piktžolę, palikau augti. O vasarą jau lengvai pažinau, kad tai – jonažolė (koks gražus man šis vardas!)

Dabar jonažolių darže jau keli dideli krūmai. Norint įžodinti jausmą, kuris kyla matant žydinčią jonažolę, ant liežuvio galo tupiasi: saulė, šviesa (tiesa?), ryškumas, karštis. Vėliau jonažolė tampa rudu įspūdingu stagarų kupstu, barstančiu sėklas. Tada sieju ją su žodžiais: tvirta, atkakli, drąsi.

Kai pradėjau išsamiau gilintis į kitas žolynų panaudojimo galimybes – per odą į kūną – supratau, kad paprastoji jonažolė Hypericum perforatum iš tiesų yra nepaprasta. Jos fitochemija sudėtinga, savybės – labai įvairiapusiškos, ir poveikis daugialypis. Tada jonažolė įgauna visai kitą prasmę, nei jos nepažįstant.

Taigi, pasižiūrėkime atidžiau. Jonažolė (Hypericum perforatum) – žolinis augalas su ryškiai geltonais žiedais, žinomas nuo senovės Graikijos ir Romos laikų dėl savo gydomųjų savybių.

Jonažolėje yra daug biologiškai aktyvių junginių, kuriuos mokslininkai intensyviai tiria:

• Hipericinas –  fotopigmentas, randamas jonažolėse. Hipericino milteliai yra išgaunami iš jonažolės pumpurų ir žiedų.  Maceruojant jonažolių žiedus, būtent jie suteikia aliejui raudoną spalvą (maceravimas irgi turi savų niuansų). Hipericinas turi poveikį mūsų nuotaikai, todėl jau senovėje juo būdavo gydomas liūdesys, nerimas (lengvos depresijos formos). Taip pat jis turi poveikį odai (skaitykite žemiau)
• Hiperforinas – phloroglucinolio darinys, turintis antioksidacinių, priešuždegiminių ir antimikrobinių veikliųjų savybių.

Šie fitocheminiai junginiai prisideda prie augalo tradicinių ir dermatologinių panaudojimo būdų – nuo žaizdų gijimo iki odos sudirginimo mažinimo.

Tyrimai rodo, kad jonažolės ekstraktai gali skatinti žaizdų gijimą, stimuliuoti kolageno gamybą ir padėti atkurti pažeistą odos audinį. Laboratoriniai ir gyvūnų modelių tyrimai nustatė:

• didesnį fibroblastų aktyvavimą ir kolageno sintezę, svarbų žaizdų užsidarymui ir tvirtumo atstatymui.
• reikšmingą angiogenezės skatinimą (naujo kraujagyslių tinklo formavimąsi), kuris yra svarbus gijimo procese.

Įdomu tai, kad jonažolė, kaip žolė, yra aktyvi, ir jos poveikis mums yra toks pats – aktyvus. Gal tas jos ryškumas ir neša šią žinią: jos nepražiūrėsi, jeigu ji yra, ją būtinai pamatysi. Tai ne kokia raminanti žolelė, tai aktyviai keičianti savo fitochemija mūsų biochemiją “burtažolė“!

Jonažolės aliejus, tinktūros ar infuzijos tradiciškai padeda:

• sumažinti uždegimą, odos paraudimą ir sudirginimą, pavyzdžiui, nuo saulės nudegimų ar lengvų odos traumuojančių veiksnių;
• pagerinti odos komfortą, kai oda yra sausėjanti ar jautri.

Tai lemia natūralūs fitokomponentai, turintys antioksidacinių savybių, kurie padeda mažinti laisvųjų radikalų daromą žalą ir skatina regeneraciją.

Svarbu žinoti:

• Jonažolės aliejus gali padaryti odą labiau jautrią saulei dėl hipericino, todėl po naudojimo reiktų vengti tiesioginių saulės spindulių ar soliariumo (tai taikoma preparatams, kuriuose yra didelė hipericino koncentracija, pvz maceratas. Jei naudojame maceratą su kitais komponentais, procentiškai hipericino lieka mažiau, todėl itin saugotis saulės nėra būtina)

Ajurvedoje augalai su priešuždegiminėmis ir regeneracinėmis savybėmis dažnai naudojami odos ir nervų sistemos subalansavimui. Jonažolės odos ramybę skatinančios savybės dera su Vata ir Kapha dosha ramybės, švelnumo ir natūralaus gijimo skatinimo principais.

Kai sugalvojau gaminti tepalą su propoliu, jonažolę pasirinkau ne šiaip sau – kaskart kurdama naują tepalo ar balzamo receptą dienų dienas galvoju apie vasarą paruoštus fitolius (aliejines augalų ištraukas), tarsi laukiu, kad jie patys man pasisiūlytų, pasikviestų. Ir tikrai taip įvyksta. Todėl galiu sakyti, kad kiekvienas naujas receptas yra išnešiotas kelių savaičių pokalbis su augalais. Tu negali apibrėžti tokio “darbo“valandų skaičiumi. Tai yra toks grynas intuicijos vedimas. Labai džiaugiuosi, kad turiu mokytoją, kuri žoliavimo kelyje yra ilgiau už mane, kurios galiu pasiklausti, nes pačiai nėra visai drąsu tiesiog imti ir eksperimentuoti. Tačiau eksperimento visada esama kuriant kažką naujo, nes niekada iki galo nežinai, kaip riebalai ir augalai “susiriš“ tarpusavyje, atsidūrę vienoje terpėje.

Mano tepalas su propoliu išėjo nuostabus. Vaškas ir propolis taip vienas kitą papildo, jog atrodo, ką čia dar bepridėsi. Tačiau tinkamai parinkti augalų ekstraktai viską sujungė į tokią harmoniją, kad jaučiausi kaip kokia alchemikė maišydama ir uosdama naują burtą.

Apie patį tepalą – kitą kartą. Šįkart norėjau atiduoti duoklę jonažolei. Ačiū, kad pas mane atėjai. Ačiū, kad tau čia patiko ir pasilikai klestėti. Man gera, ir tuo gerumu noriu pasidalinti su kitais.

Ieva iš Gyvo Daržo

P.S. tepale su propoliu naudojau dar du kitus augalų ekstraktus: vingiorykštės ir kraujažolės. Apie vingiorykštę jau esu dalinusis, o kraujažolei dar būtinai skirsiu atskirą aprašymą.

Jei tau įdomūs mano pasakojimai, pasek mane https://www.instagram.com/gyvasdarzas/ bei prenumeruok šios svetainės naujienas!