Mūsų naujai (vasario pabaigoje) įsigytos vištaitės dailios, nors ir labai bailios buvo pirmąsias savaites. Tiesa, prieš pasakodama apie naująsias, turėčiau pasiaikšinti, kur prapuolė mano pernai taip gražiai aprašytosios Margutė, Magdutė ir kokia dar ten buvo viena vardu?… Pati nebepamenu. Bet esmė tokia, kad mūsų kalaitė Maja, pernai rugsėjį paskerdė 3 mūsų ir 2 kaimynų vištas. Nusinešė patyliukais ir sutvarkė su viskuo, net plunksnų neliko, taigi, įtarimus ant savo galvos užsitraukė tik tada, kai vieną sykį aš pati ją pamačiau lekiančią keliu su višta dantyse…
Tuomet greituoju būdų teko spręsti jos laisvės ribojimą ir nuo to laiko Maja buvo pririšta ant “lenciūgo”. Tiesa, dar šalia tų 5 vištų buvo užpuolusi mūsų gaidelį Baltramiejų, pamenate, baltą tokį, gražų ir itin nedrąsų pradžioj, kai tik atsikraustė į mūsų ūkelį… taigi, Maja negailestingai Baltramiejui nukando uodegą, ir svarbiausia, visą subinę taip sudraskė, kad šioji nebeataugo…

Taigi, priešistorė sriubai baltramienei jau nupasakota, ir turbūt įtariate, kad šitas pavadinimas taipogi nėra be pagrindo. Po visko, kai Maja tapo rišamu ir vedžiojamu kiemo ir kaimo šunimi, o taipgi ir suaugo per tuos metus mūsų kaime, vištų padėtis kiek pasikeitė. Likusios dvi vištos ir Baltramiejus visą praeitą rudenį ir žiemą gastroliavo laisvėje. Baltramiejus buvo didelis giedorius, tikras gaidys kokorykorius. Reikia ar nereikia, giedodavo, mindė vištas kaip tikras valdovas. Vasario pabaigoj, kaip minėjau, nupirkome dar 10 vištų, jaunučių, nes gi neišgyvenom su tais dviem kiaušiniais per dieną šitokia šeimyna… Tas jaunikles pradžioje skriaudė visi, tiek Baltramiejus, tiek kitos dvi vištos. Kokias dvi savaites skalpavo, kapojo, gąsdino, ko tik nedarė, graudu buvo žiūrėti. Vis dėlto anos paūgėjo, įgavo kažkokią savo vietą hierarchijoje. Šį kartą dėl suprantamų priežasčių nebedaviau vištoms vardų, išskyrus vienai, ypatingajai, Blankai. Ji tik viena tokios veislės, tokia balta ir deda baltus kiaušinius. Visos kitos vištos tapo Baltramiejaus haremo narėmis, ir oj vargo daug jis, kol anas išmokė sau paklūsti. Betgi su kiekvienu mėnesiu Baltramiejus po truputį nušokdavo nuo proto. Tapo toks agresyvus, kad Vincentas (5m) jau bijodavo užtvartėn eiti, nes gaidys puldavo išskleidęs sparnus. Bet ne tas buvo blogiausia. Blogiausia, kad vištos nedėjo kiaušinių. Visos jauniklės, kurios kaip tik turėjo pradėti dėti, visą vasarą nedėjo. Iš 12 vištų gaudavome 4 kiaušinius… Ieškojau visokių priežasčių, ir neradau. O dėl gaidžio, skaičiau literatūroje ir forumuose. Tarsi taip ir turi būti, geras gaidys saugo pulką, gina nuo įsibrovėlių ir pan. Na, bet galiausiai į vištidę galėdavo įeiti tik mano vyras, nes aš ir su pagaliu jau bijojau… Nesvarbu, kad atnešu lesalo vištoms, puldavo kaip pasiutęs. Nesispardysiu gi aš su gaidžiu kas kartą.. perleidau vištidės rūpesčius vyrui. Birželį atidavėm kaimynei 2 paaugintas višteles už tas Majos pernykštes nuneštas, liko mums gaidys ir 10 vištų.

Tik šiemet rugpjūtį, kai vyras išvažiavo ilgesniam laikui į darbus, teko man savo funkcijas vištidėje atgauti, ir ką jūs manot? Baltramiejus kaip nublūdęs su manim kovojo. Jau antrą dieną, man atidarant vištidės dureles ryte, taip kirto snapu į ranką šalia alkūnės, kad liko mėlynė…
Tą pačią dieną pasiraše sau nuosprendį. Nuėjau pas kaimyną ir paprašiau, kad nukirstų Baltramiejų. Viskas įvyko gana sklandžiai, nors kiek apgailėtinai, nes Baltramiejų sunkiai ėjosi pagauti, matyt nujautė, kad jam riesta. Iš gaidžio išviriau nuostabų koncentruotą sultinį su daržovėmis, užšaldžiau žiemai puslitriniuose stiklainiuose. Ir išviriau puodą trintos moliūgų sriubos, kurią pavadinau baltramiene. Mėsa buvo įdiržusi, teko Majai.

Bet nusotabiausia, kad vos tik dingo tas agresyvus isteriškas gaidys, tai vištos pradėjo dėti kaiušinius! Sakysit, sutapimas, bet aš tuo netikiu… turbūt jos kentėjo jo žiaurų būdą ir dėl to nedėjo. Kitos priežasties nerandu, nes niekas nepasikeitė. Dabar kasdien randame mažiausiai 7, kas kelios dienos 8 ar 9, o kartą buvo net 10 kiaušinių. Kadangi vištaitėms jauniklėms dar nėra metų, tai visai geras dėjimas. Tik Blanka patinginiauja, jos vienintelis baltas kiaušinis pasirodo porą kartų savaitėj.
Kaimynė siūlo man gaiduką. Jauną dar. Galvoju, ar mums jo reikia. Baltramiejui dingus, pradžioje kiek tuščia atrodė be jo giedojimo, bet girdėdavom kaimynų gaidį. O dabar..nežinau ką daryt. Pavasarį būt gerai gaidys, gal kuri višta panorėtų išsiperėt viščiukų…Bet dabar, žiemai, nežinau, kam jo reik, to gaidžio. Gal kas mane paprotins ir pasakys svarių priežasčių?

nuotraukoje matosi Baltramiejus beuodegis. Beje, buvimas be uodegos visiškai nepakenkė jo savivertei. Reikėtų mums iš jo pasimokyti 🙂